„Aš po pateikimo balsuosiu „už“ ir teiksiu savo siūlymus. Svarbiausia – įgyvendinti NSGK tyrimo išvadas, nes klausimas, ką mūsų frakcija, valdančioji dauguma paliks po savęs. Akivaizdu, kad politinė sistema yra pažeidžiama ir tam reikia labai rimtų sprendimų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas.

„Manau, kad jeigu tiriama, turi būti ištirta, ko gero, viena stambiausių Lietuvos aferų – „Leo LT“: tiek jos sukūrimas, tie išardymo aplinkybės, taip pat įvardyti žmones, kurie projektavo šį projektą, kurie pasipelnė iš jo, nes tie žmonės ir šiandien yra Seime“, – kalbėjo V. Bakas.

Įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą 2008 metais buvo įkurta nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“. Ją valdė Vyriausybė (61,7 proc. akcijų) ir „Vilniaus prekybos“ savininkų specialiai projektui įkurta įmonė „NDX energija“ (38,3 proc.). Prieš tai 2004 metais „NDX energijai“ valstybė leido įsigyti Vakarų skirstomuosius tinklus.

Manau, kad jeigu tiriama, turi būti ištirta, ko gero, viena stambiausių Lietuvos aferų – „Leo LT“.

Konservatorių ir liberalų Vyriausybė bei „Vilniaus prekybos“ įmonė „NDX energija“ 2009 metų gruodį susitarė dėl pastarosios pasitraukimo iš „Leo LT“ už 680 mln. litų (197 mln. eurų) kompensaciją. Vienintele „Leo LT“ akcininke liko valstybė, o įmonė netrukus po to buvo likviduota.

„Esu už tai, kad daromas tyrimas būtų pasirenkamas ne kaip būdas įgelti politiniams oponentams, padaryti šurmulį – tada pavadinsime šį Seimą „tyrimų Seimu“ ir po to nežinau, kaip pažiūrėsime žmonėms į akis, kadangi vėl bus tas pats, kas buvo po 2006 metų (Valstybės saugumo departamento veikos – BNS) tyrimo tyrimo. Tyrimas padarytas, įtakos nustatytos, dokumentai įslaptinti ir įkišti į stalčių“, – teigė V. Bakas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad naujas tyrimas pratęstų NSGK per pavasario sesiją atliktą tyrimą.

„Tyrimas, kurį atliko NSGK, yra toli gražu nebaigtas. Tęstinumas to tyrimo, pažiūrėjimas į tą laikotarpį, politinę korupciją ne per įmones, verslo grupes, kurios veikė politikus, bet daugiau per pačių politikų veiksmus, nes be politikų dalyvavimo jokia politinė korupcija tiesiog neįmanoma“, – naujo tyrimo būtinumą grindė R. Karbauskis.

Nei jis, nei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tiesiai neatsakė į klausimą, ar ketinama tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą.

„Ten nėra niekur žodžio nei „prezidentė“, nei „prezidentės veiksmai“, yra politinių procesų tyrimas, tęstinumas buvusios komisijos, laikotarpio išplėtimas. Manau, kad jaudintis iš anksto dėl to, kas ten bus kaip nors įvertinama, nėra reikalo, o šiandien  įvyks tik tos komisijos pateikimas. Svarstymo metu bus galima teikti siūlymus ir išeleminuoti tai, kas kelia abejonių“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Naują tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis.

Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.