Lietuvos ekologai ir veterinarijos specialistai vis dar atlieka tyrimus, kad išsiaiškintų, dėl kokių priežasčių Šiaurės ir Vidurio Lietuvos kai kuriose upėse gaišta ešeriai. Įtariama, kad žuvys gali būti užsikrėtusios bakterijomis.

Pirmieji negyvi ešeriai Mūšos upėje Pasvalio rajone ties Saločiais buvo pastebėti rugsėjo pradžioje. Kai jie pradėjo gaišti Lėvens upėje bei Nevėžyje, aplinkos apsaugos specialistai keletą kartų tyrė upių vandenis, tačiau kokių nors cheminių teršalų neaptiko, praneša Lietuvos radijas.

Kaip portalas jau rašė, nustatyti ešerių kritimo priežasties nepavyko ir lapkričio pirmosiomis dienomis surengus įvairių suinteresuotų institucijų - tokių kaip Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra bei kitų - ekspertų pasitarimą.

Antradienį Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje įvykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro, Ekologijos instituto specialistai, buvo svarstyta prielaida, kad ešerių kritimo priežastis gali būti biologinės kilmės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, žuvų kritimą gali sukelti bakterijos. Pasitarime buvo aptarti tolesni veiksmai.

„Nutarta VU Ekologijos institute atlikti biologinį bandymą su galimai pažeistomis ir sveikomis žuvimis, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. - Bandymams bus gaudomos žuvys iš vandens telkinių, kuriuose yra kritusių ešerių ir upėse, kuriose jų nėra. Šiuo metu tęsiami tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute".

Prieš keturiolika metų Lėvens upėje krito lydekos. Tada jų gaišimo priežastis taip pat nebuvo nustatyta. Kol ešerių kritimo priežastys dar neišaiškintos, specialistai gyventojams nerekomenduoja minėtuose vandens telkiniuose gaudyti žuvis ir jas vartoti.