Pereiti į pagrindinį turinį

ESO vadovas: elektros tinklai nusidėvėję „tik popieriuose“

2024-08-07 12:21

Antrą savaitę po audros, kol nepavyko atkurti elektros, premjerė išsikvietė ministrus ir energetikus pasiaiškinti, ko imsis. ESO siūlo artimiausius keturis metus platinti elektros linijų proskynas ir savo lėšomis finansuoti medžių genėjimą savivaldybėse. Tačiau tiek opozicija, tiek ekspertai ragina „už medžių nesislapstyti“ – kaltina, kad šalies elektros infrastruktūra nudėvėta. Tačiau tiek ESO vadovas, tiek reguliuotojas teisinasi, kad tinklai nusidėvėję „tik popieriuose“.

P. Peleckio / BNS, skaitytojų nuotr., LNK stop kadras

Vienas po kito į Vyriausybę žingsniavo ministrai, ESO vadovas su palyda, energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas, „Igničio“ vadovas. Visi – atsakingi už savaitę trunkančią sumaištį po siautėjančios audros.

Paskutiniesiems elektrą žadėta pajungti tik antradienį. O Šiaulių ir Šakių savivaldybės tik antradienį sugalvojo pasiskelbti ekstremalią situaciją.

Premjerė išsikvietė pasiaiškinti, ko bus imamasi, kad tokios absurdiškos situacijos nesikartotų.

„Nuostoliai, kurie patiriami po audros, jie tikrai niekur nesulyginami su ta žala, kuri patiriama išvalant trasas“, – tikino ESO vadovas Renaldas Radvila.

ESO vadovas pas premjerę atsinešė siūlymą platinti miškuose esančias elektros linijų proskynas nuo dabartinių trijų iki dešimties metrų.

Tai padaryti būtų galima per ketverius metus. Taip pat siūlosi savo lėšomis finansuoti medžių genėjimą savivaldybių gyvenvietėse, tam prašo supaprastinti tvarką.

Nemažai tų linijų yra pasenusių. Mes dar turėtume galvoti, kaip ir kur ESO investuoja.

„Prieš tris metus, kai vyko didelė šlapdriba, buvo sniego iki bambos, tai visi iš esmės parametrai buvo atlaisvinti tam, kad elektrikai galėtų atsilaisvinti savo tinklų apsaugos zonas“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tiesa, nežinia, kaip ESO kirs medžius, nes iki šiol aiškinta, kad to daryti nebuvo galima, nes ribojimai numatyti įstatyme.

„Modernizuoti transformatoriai turi papildomas apsaugas, turi tam tikrus saugiklius, automatiką, kuri leidžia apsaugoti nuo tokių dalykų, taip kad čia tikrai nereikia slėptis už medžių“, – sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Opozicija aiškina, kad tokių audros pasekmių nebūtų, jei elektros infrastruktūra Lietuvoje būtų tinkamai prižiūrima.

„Prieš porą metų, žmonės pamena, buvo didysis snygis. Tūkstančiai žmonių taip pat buvo be elektros žiemą, ESO pristatė Ekonomikos komitetui situaciją. Ten buvo minėti tikrai įspūdingi skaičiai – blogąja prasme. skirstymo tinklo susidėvėjimas siekė net 57 proc.“, – kalbėjo G. Paluckas.

Tam pritaria ir ekspertai.

„Nemažai tų linijų yra pasenusių. Mes dar turėtume galvoti, kaip ir kur ESO investuoja“, – ragino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Pernai spalį Valstybės kontrolė pažymėjo, kad nusidėvėję daugiau kaip 40 proc. infrastruktūros tinklų.

Pats ESO vadovas tada teigė, kad į juos investuoti reikėtų beveik 1,5 mlrd. eurų.

Dabar jau aiškina, kad su infrastruktūra viskas gerai. Nusidėvėjimas – tik popieriuje.

Tą patį kartoja ir reguliuotojas.

„Labai paprastą pavyzdį pasakysiu, kiekvienas turime automobilį. Pagal finansinius apskaitos standartus automobilis tarnauja šešis metus. Tai jus man pasakykit, po šešių metų galim eksploatuoti automobilį, ar negalima?“ – retoriškai klausė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Pirmadienį prezidentas paragino į tinklus investuoti daugiau.

„Investicijos į tinklus, į pažeidžiamas jų vietas ir tiktai tai gali būti tinkama išmokta pamoka iš šitos krizės“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tai mes tik galėtume eiti klausti VERT, ar jūs teisingai įvertinote? Galbūt galime daugiau investicijų įvertinti? Ir kada žiūri į visą sąrašą, virš 50 proc. investicijų eina prijungtiniems vartotojams“, – atkreipė dėmesį V. Jankauskas.

Čia mes turėtume turėt diskusiją, kiek vartotojas sutiktų daugiau mokėti dabar vietoj tų aštuonių centų, kuriuos moka už tinklų paslaugą?

Tačiau reguliuotojas aiškina, kad investicijų pakanka.

„Įranga per šią audrą nesutriko, tai reiškia – atramos nuo vėjo nelūžo, laidai netrūko. Visi sutrikimai yra dėl gamtos, tai reiškia, virto medžiai, krito šakos“, – tikino R. Radvila.

„Didysis įtarimas, jog tos papildomos investicijos nukeliavo gaminančių vartotojų prijungimui. Ten, kur buvo reikalingos papildomos galios, buvo keičiami transformatoriai, tam, kad gaminantys vartotojai galėtų jungtis į tinklą“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Bet ta dalis, dėl kurios mes šiandien nukentėjom, tai yra esamų sistemų priežiūra, jų tvarkymas“, – teigė V. Jankauskas.

Ekspertai aiškina, jog norint didesnių investicijų, reikėtų ieškoti finansavimo šaltinių.

„Čia mes turėtume turėt diskusiją, kiek vartotojas sutiktų daugiau mokėti dabar vietoj tų aštuonių centų, kuriuos moka už tinklų paslaugą? Reguliuotojas turėtų tą įvertinti“, – siūlė energetikos ekspertas.

ESO dalis elektros tarife siekia keturis centus.

Tiesa, reguliuotojas ne per seniausiai pinigų srautą investicijoms ESO apribojo.

Mat šis nesugebėjo susirasti visų rangovų, kurie galėtų atlikti penkeriems metams numatytus darbus. Tąkart susidarė 160 mln. permoka, kuriuos ESO privalo grąžinti gyventojams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų