Senųjų Europos tikėjimų atstovai jaučiasi diskriminuojami ir prašo daugiau pagarbos. Šiuo tikslu Lietuvoje vykusioje tarptautinėje Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijoje priimta deklaracija. Dokumente Europos Vyriausybės prašoma imtis veiksmų įgyvendinant visų piliečių religinę laisvę, o terminas "pagonis" įvardijamas kaip žeidžiantis ir darantis neigiamą įtaką etninių religijų išpažinėjams. Ar su diskriminacijos apraiškomis susiduria ir senųjų tikėjimų atstovai Lietuvoje? Apie tai – pokalbis su baltų religinės bendrijos "Romuva" atstove Inija Trinkūniene.

– Kokią reikšmę lietuviams turės priimta deklaracija?

– Pagrindinis mūsų tikslas – skleisti informaciją apie senąsias Europos religijas. Jų nėra daug, tačiau prigimtinių religijų egzistavimas labai svarbus. Išsaugodami senuosius tikėjimus, išsaugome ir savo, ne tik kaip lietuvių, bet ir kaip europiečių, identitetą, tikrąsias vertybes.

– Deklaracijoje teigiama, kad žodis "pagonis" gadina etninių religijų išpažinėjų reputaciją. Kodėl šis terminas laikomas įžeidimu?

– Istoriškai susiklostė, kad žodžiu "pagonis" buvo išreiškiamas niekinimas iš krikščionių pusės. Nors iš tiesų "pagonis" kilęs iš lotyniško termino paganus, reiškiančio "valstietis". Kai kuriose Europos valstybėse į šį terminą žiūrima kaip į menkinantį, tačiau Lietuvoje patys baltų religijos išpažinėjai save vadina pagonimis. Ši deklaracijos dalis buvo ne mūsų, o kitų šalių atstovų idėja, Lietuvoje žodis pagonis neturi neigiamos reikšmės.

– Ar Lietuvoje pasireiškia etninių tikėjimų diskriminacija?

– Yra teisinė diskriminacija: baltų tikėjimas neįtrauktas į tradicinių religijų sąrašą. O iš gyventojų pusės diskriminacijos nejaučiame. Atvirkščiai, jaučiamas susidomėjimas, palankumas. Į mūsų rengiamas religines apeigas susirenka žiūrovų, daugėja porų, norinčių tuoktis pagal senąsias tradicijas. Per šiemet vykusį kongresą buvo atlikti religinių mažumų padėties tyrimai. Paaiškėjo, kad šiame kontekste baltų tikėjimas yra labiausiai pripažintas, žinomas.

– Kokių veiksmų žadama imtis, kad senajam baltų tikėjimui būtų suteiktas tradicinės religijos statusas?

– Prieš dešimtmetį buvo bandyta įteisinti baltų tikėjimą, tačiau, sulaukus neigiamos Katalikų bažnyčios hierarchų reakcijos, buvo sustota. Situacija keičiasi. Per dešimt metų žmonių, užsirašiusių, kad išpažįsta baltų tikėjimą, skaičius išaugo keturis kartus. Pripažinimas visuomenėje yra vienas veiksnių, leidžiančių siekti tradicinės religijos statuso. Manau, kad anksčiau ar vėliau senasis mūsų tikėjimas bus pripažintas ir teisiškai.

– Kaip manote, kas lemia didėjantį susidomėjimą mūsų senąja religija?

– Dabar žmonės turi daug galimybių keliauti. Dažnai grįžę iš kelionių jie atranda Lietuvoje tai, ko anksčiau nematė. Mes turime kai ką tokio, ko nėra kituose pasaulio kraštuose. Pavyzdžiui, vykstant kongresui bendravome su danais, kurie teigė, kad dainų tradicija jų šalyje yra visiškai pamiršta. O mes ją išsaugojome: per religines apeigas yra nuolat giedama. Atvykėliai teigė, kad džiaugiasi gavę progą kartu su mumis dainuoti senąsias lietuvių dainas.

– Kokia Lietuvos šventaviečių padėtis?

– Manau, kad padėtis yra nebloga. Šventaviečių turime daug: tai upeliai, kalneliai, šventi akmenys, šaltiniai. Dauguma šių objektų yra įtraukti į saugomų vietų sąrašus. Viena iš žymiausių šventaviečių yra ir Kaune, Santakoje. Ji nuolat prižiūrima, yra pastatytas aukuras, kuriame ugnis deginama ketvirtadieniais.

– Deklaracijoje išreiškiamas siekis religinės tolerancijos principą pritaikyti švietimo sistemoje. Kaip šis tikslas turėtų būti įgyvendintas?

– Lietuvos mokyklose vyksta tikybos pamokos, tačiau jose supažindinama tik su viena religija – krikščionybe. Norėtume, kad būtų dėstomos religijų, tikėjimų pamokos, per kurias mokiniai galėtų susipažinti ir su kitais tikėjimas, tarp jų – ir senuoju baltų tikėjimu. Tai jaunimui būtų labai vertinga, skatintų domėtis savo šalies praeitimi, mūsų tautos tapatybe.

Komentaras

Doc. dr. Aušra Pažėraitė

Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Svarbu, kad deklaracijoje atkreiptas dėmesys į bendruomenių įgalinimą. Jų steigimasis, savivalda yra būtinos demokratiškai visuomenei vystytis. Vis dėlto bendruomenės bendruomenėms nelygu. Ir kai kam keistai galėtų atrodyti bandymas spręsti aktualias ekologines problemas religinio garbinimo būdu. Tačiau pagal visus deklaracijoje išvardytus dokumentus žmogus turi teisę turėti religinius įsitikinimus, kokius nori turėti. Kitas dokumento svarbos aspektas – kiek ir kur bus realiai atsižvelgta į šią deklaraciją. Kad ji suvaidintų kokį nors didesnį vaidmenį, reikia, kad būtų aktuali. Aktualinimas deklaracijoje yra akivaizdus: kaip siekis yra nurodomas realus religinės tolerancijos įtvirtinimas, prašoma išsaugoti nematerialų paveldą (pvz., šventvietes). Formuluota, atrodo, gana aiškiai ir suprantamai, tačiau religijotyriniu požiūriu tekstas iš principo atrodo prieštaringas ir neįgyvendinamas. Faktas tas, kad istoriškai Europoje pagrindinė įsitvirtinusi, nusistovėjusi religija yra krikščionybė. Ši religija su mūsų visuomene yra suaugusi. Tad suprantama, kad religijos, kurios prisilaiko nuostatų, drastiškai besikertančių su visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, teisiškai gali būti ribojamos arba laikomos individualiai pasirenkama keistenybe, egzotika. Dar daugiau, kaip pastebi neopagonybės tyrinėtojai, šiuolaikinės etninės religijos radikaliai skiriasi nuo senųjų pagonių. Romantizuotas ekologinis santykis yra šiuolaikinis, ne protėvių. Įdomus ir šiuolaikinių etninių religijų atstovų bodėjimasis terminu "pagonys". Jis lotynų kalba reiškė kaimiečius, valstiečius. Lotyniškoje Biblijoje tas žodis nė nevartojamas, o stabmeldžių sinonimu tapo jau krikščionybei įsitvirtinus. Ir priešingai, terminas "ethnos", kuris Biblijoje gali reikšti įvairias žmonių grupes, krikščioniškoje vartosenoje buvo pavirtęs stabmeldžių, netikėlių sinonimu. Todėl keista, kai senųjų religijų atstovai mielai priima šį terminą ir taip bodisi senu gražiu lotynišku terminu "pagonis". Taip pat kontroversiškai atrodo tolerancijos įgyvendinimo švietimo sistemoje siekis. Galima alternatyva – tiesiog įvesti religijotyros ar religijų pagrindų discipliną mokyklose.

Ištraukos iš deklaracijos

"Mūsų etninės religijos yra Europos žemyno istorijos padarinys. Jos yra mūsų seniausių tradicijų ir identiteto gyvoji išraiška šiandienos pasaulyje. (...) Tačiau daugelyje Europos šalių praktikuoti mūsų religijas trukdoma – jos ribojamos, ignoruojamos ar net draudžiamos. Mes kviečiame visų Europos šalių vyriausybes palaikyti ir aktyviai įgyvendinti priemones, reikalingas visų piliečių religinei laisvei įgyvendinti taip, kaip tai nurodyta ES sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose dokumentuose, taip pat susilaikyti nuo privilegijų teikimo tam tikroms religijoms iškeliant jas virš kitų. Mes taip pat sieksime, kad religinės tolerancijos principas būtų praktiškai įgyvendintas Europos švietimo sistemose.

Kviečiame visas Europos vyriausybes aktyviai dalyvauti išsaugant ir apsaugant šventvietes, kurias Europos etninių religijų atstovai galėtų naudoti Gamtos garbinimo ir religinių švenčių tikslams.

Nesiekiame tapti tų vietų savininkais – Žemė mums nepriklauso, tai mes priklausome Žemei.

Mes nesutinkame su bet kokių ekstremistinių politinių grupių vartojamu terminu "pagonys", nes tai turi neigiamos įtakos mūsų reputacijai."