Pokalbis apie fejerverkų poveikį ne tik gyvūnams ir aplinkai, bet ir žmonėms su Aplinkos apsaugos departamento atstove Julita Šiuipiene.

– Ar tiesa, kad įkvėptos medžiagos gali turėti poveikio žmonėms?

– Taip, kadangi šaunant fejerverkus išsiskiria ne tik kenksmingų dalelių, bet ir aplinkos orą veikiančių nuodingų dujų – anglies dioksidas, anglies monoksidas ir azoto junginiai, kurie yra pagrindiniai klimato kaitą reguliuojantys komponentai. Žmogui – kancerogeninės dalelės, kurios sukelia vėžį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ne tik šaunantys, bet ir stebintys žmonės gali apsinuodyti?

– Žinoma. Didžiausias poveikis senyviems žmonėms, kurie turi kvėpavimo takų sutrikimų, mažiems vaikams, nėščiosioms ir gyvūnams, kurie slepiasi nuo viso šito.

– Po fejerverkų jų dalelės sukrinta į dirvožemį ir mes turime ilgalaikį poveikį.

– Taip. Priklausomai nuo oro sąlygų ir kuriame aukštyje jie iššaunami. Jei bus vėjas, jis padės greičiau išsklaidyti, jei nebus, fejerverkų kenksmingos dalelės gali išsilaikyti ore iki penkių valandų. Krituliai pašalins juos į dirvožemį ir bus ilgalaikis poveikis. Tai ir sunkieji metalai, kurie kenksmingi mūsų sveikatai.

Jei tai tik gražu, paieškokime mažiau pavojingo grožio.

– Kokia iki šiol žinoma žala aplinkai?

– Yra komponentai – azoto dioksinas, azoto monoksidas, sunkiosios dalelės ir azoto junginiai, kurie yra pagrindiniai dėl klimato kaitos.

– Augintiniai ne tik išsigąsta, tačiau irgi gali susirgti įvairiomis ligomis.

– Yra alergijos rizika, psichologiniai aspektai. Tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai išbaidomi ir tik po kurio laiko grįžta į savo buveines. Paukščiams lygiai tas pats.

– Ką norėtumėte pasakyti žmonėms prieš Naujuosius metus, kurie svarsto, ar pirkti fejerverkų.

– Kiekvienas sau užduokite klausimą, ką dar, be grožio, jie suteikia. Aš nerandu atsakymo. Jei tai tik gražu, paieškokime mažiau pavojingo grožio.