Visiems skundžiantis pinigų trūkumu, Valstybinė ligonių kasa (VLK) sugebėjo rasti daugiau kaip 13 mln. litų. Ne vaistams, o finansų valdymo sistemai.

Rinkosi iš vieno

VLK tik šį rudenį paskelbė, kokią sumą skyrė prieš keletą metų paskelbtam konkursui sukurti finansų valdymo sistemą ir draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą. Šiam konkursui skirta 11,3 mln. litų be PVM (t. y. gerokai daugiau kaip 13 mln. litų).

Laimingoji įmonė – "ERP". Paaiškėjo, kad ieškodama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kaip nurodoma informaciniame pranešime dėl sutarties sudarymo, VLK pasirinko iš vieno varianto.

Oficialiai nurodoma, kad VLK gavo du pasiūlymus. Tačiau antro pasiūlymo autorė – bendrovė "Affecto Lietuva" – buvo pašalinta iš konkurso, nes esą neatitiko keliamų reikalavimų. Įmonė kreipėsi į teismą, tačiau šis atsisakė sustabdyti konkursą.

"Jei teismas nesustabdo konkurso, tolesnis bylinėjimasis yra tik pinigų leidimas: darbai vyksta, sistema diegiama, o uždirba tik advokatai", – dienraščiui sakė bendrovės "Affecto Lietuva" generalinis direktorius Ramūnas Janonis.

Didžiulė kaina

R.Janonis net žagtelėjo sužinojęs, kokią kainą už informacinės sistemos sukūrimą sumokės VLK. "Oho! Daugoka, daugoka", – nustebo verslininkas.

Pasak jo, milžinišką projekto kainą lėmė tai, kad VLK kažkodėl užsimanė finansų valdymo sistemą kurti brangios verslo valdymo sistemos SAP pagrindu. Tačiau, anot pašnekovo, ir tai nepateisina 13 mln. litų išlaidų, mat Lietuvoje buvo ne vienas atvejis, kai ir už brangesnės sistemos diegimą bei priežiūrą valstybinės institucijos mokėjo daug mažiau.

"Ir mes, ir kitos bendrovės yra įgyvendinusios panašius projektus už mažesnes sumas", – sakė R.Janonis.

Narstys kontrolieriai

Valstybės kontrolė, iš dienraščio sužinojusi apie VLK skelbto konkurso niuansus, imasi tyrimo. Šiuo metu VLK kaip tik atliekamas valstybinis auditas, tad finansų valdymo sistemos pirkimas bus vienas svarbiausių auditoriams skirtų darbų. Tai dienraščiui patvirtino Valstybės kontrolės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Antanas Gediminas Končius.

Pasak jo, pirkimą būtina patikrinti tiek dėl milžiniškos pinigų sumos, tiek dėl keisto vėlavimo, mat VLK apie sutarties su "ERP" pasirašymą "Valstybės žiniose" pranešė tik praėjus trims mėnesiams.

Ministras susidomėjo

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas kol kas susilaiko nuo griežtesnių vertinimų. Tačiau iš dienraščio sužinojęs apie VLK leidžiamas sumas jis nedelsdamas pareikalavo, kad VLK vadovybė pasiaiškintų dėl savo veiksmų.

Gavęs atsakymus, ministras dienraščiui teigė, esą konkursas nenaujas, paskelbtas dar dirbant ankstesnei Vyriausybei. "Mes paveldėjome šią istoriją, negalėjome kištis, nes teismas sprendė tuos dalykus. Atėję radome konkursą įvykdytą", – sakė A.Čaplikas.

Tiesa, ministras pažadėjo toliau domėtis šia istorija. Mat konkursui skirti 13 mln. litų politikui pasirodė išties nemaža suma. Ministrui užkliuvo ir keistas VLK delsimas paskelbti informaciją apie sutarties pasirašymą.

Sistema – būtina

VLK tikina, kad tokios išlaidos buvo būtinos. Esą užsakyta sistema ir draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras – vieni sudėtingiausių respublikoje. Tokią versiją dienraščiui pateikė VLK Informacinių technologijų departamento direktorius Justinas Vyšniauskas.

"Programinė įranga – tai tik sudėtinė informacinių sistemų dalis (paprastai sudaro 15–35 proc. visos sistemos kainos). Tipinės buhalterinės apskaitos programos netenkina privalomojo sveikatos draudimo administravimo poreikių", – aiškino J.Vyšniauskas.

Pasak jo, renkantis paslaugų teikėją mažiausia kaina nebuvo svarbiausias veiksnys. "Pirkimo tikslas – išrinkti pasiūlymą, kuris geriausiai atitiktų perkančios organizacijos poreikius. VLK pirko ne galimybes, o sistemos kūrimo, diegimo ir priežiūros paslaugas. Pigesnis variantas netenkino, nes naudojant šią sistemą ateityje numatoma tvarkyti kiekvieno asmens individualias kaupiamąsias sąskaitas, įtraukti į apskaitą sveikatos priežiūros paslaugas pagal kiekvieną asmenį (apie 40 mln. įrašų kasmet), vykdyti vaistų kompensavimo apskaitą (apie 11 mln. įrašų kasmet) ir kitas sveikatos draudimo fondo administravimo procedūras", – teigė VLK specialistas.

Paklaustas, kodėl buvo renkamasi iš vieno pasiūlymo eliminavus bendrovę "Affecto Lietuva", pašnekovas pareiškė, esą įstatymai neįpareigoja ieškoti kitų alternatyvų, ir nebuvo juridinio pagrindo nutraukti pirkimo procedūras.