Penktadienį aukodamas iškilmingas mišias Vilniaus arkikatedroje, arkivyskupas priminė suimto ir sužeisto vieno sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko žodžius apie nukautus sukilėlius, pavadintus „nelaimingaisiais“: „Tai nėra nelaimingieji, tai Lietuvos sėkla, kuri ateity pražydės skaisčiais laisvės žiedais!“

„Z. Sierakauskas, būdamas išsilavinęs ir gerai išmanantis karybą, puikiai suvokė, į ką leidžiasi. Jis suvokė, kad sukilimui buvo nespėta pasiruošti, kad sukilėliai stokojo ginklų. Jis buvo visiškai neseniai vedęs, ką tik pradėjęs kurti šeimyninį gyvenimą… Jis turėjo, ką prarasti. Tačiau ilgametis troškimas oraus gyvenimo valstybėje, kur vyrauja taika ir lygybė, buvo stipresnis nei asmeninės laimės siekis“, – kalbėjo G. Grušas.

Sukilimo kovotojų ryžtas ir pasiaukojimas, pasak arkivyskupo, liudija apie tvirtą tikėjimą kovos prasmingumu, apie viltį, kuri pranoksta dabarties įvykius, gebėjimą žvelgti į ateitį, kurios patiems nepavyks sulaukti, bet kuri bus geresnė būsimoms kartoms.

„Nors dažniausiai kalbame apie sukilimo vadus, iškilias ir ryškias asmenybes, nedera pamiršti visų tų, kurie kovojo, žuvo, buvo ištremti. Visi jie tapo mūsų laisvės pamatų akmenimis. Ir visus juos tam tikra prasme galima pavadinti sukilėliais. Jų mirtis nebuvo beprasmė – šiandien jiems turime dėkoti už laisvę“, – sakė G. Grušas.

Jis turėjo, ką prarasti. Tačiau ilgametis troškimas oraus gyvenimo valstybėje, kur vyrauja taika ir lygybė, buvo stipresnis nei asmeninės laimės siekis.

Lenkijos kariuomenės ordinaras vyskupas Jozefas Guzdekas pabrėžė, kad aukščiausių valstybinės valdžios atstovų ir Bažnyčios hierarchų dalyvavimas bendroje maldoje liudija apie visų vienaprasmiškai vertinamą sukilimo aktą.

„Atsimindami praeitį ir vienijančią kovos už laisvę idėją, vis labiau įsisąmoninkime bendrą atsakomybę už mūsų broliškų tautų ateitį ir darnų bendradarbiavimą. Drauge puoselėkime ir vystykime laisvės geną, įskiepytą kiekviename iš mūsų ir stipriau įsitvirtinusį su krikščioniško tikėjimo priėmimu, nes „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi“, kad tos laisvės niekuomet neprarastume“, – kalbėjo J. Guzdekas.

„Prisimindami tuos tolimus istorinius įvykius, mes ne siekiame draskyti užgijusias žaizdas ir barstyti jas druska. Priešingai, mes dar kartą norime suvokti artimo meilės ir jo teisių, kurias jis gavo iš Dievo, bei pagarbos trūkumo pasekmes tikslu, kad tai niekuomet nepasikartotų“, – Vilniaus arkikatedroje sakė Minsko-Mogiliovo metropolitas arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius.

Vilniuje penktadienį vyksta iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės.

Lydint Lietuvos ir Lenkijos sargybos kariams, karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų pernešti į Vilniaus arkikatedrą baziliką.

Popiet iš Vilniaus arkikatedros sukilėlių palaikai bus vežami į Senųjų Rasų kapines, pakeliui sustojant ties Aušros vartais.