Ministro Gintauto Jakšto vertinimu, tokie Lietuvos moksleivių rezultatai bendrame kontekste atrodo vidutiniškai.

„Šitame PISA tyrime tarp EBPO šalių, suprantame, kad yra tarp tam tikras pasaulinis elitas, esame vidutiniškai atrodantys, tai parodo, kad turbūt reikėtų ir toliau dėti pastangas tobulinant mokyklinį turinį, nes kas yra turinyje, iš tyrimų matome, kad išmokoma pakankamai gerai“, – antradienį pristatant 2022 metų tarptautinio penkiolikmečių tyrimo rezultatus sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Anot jo, PISA (angl. Programme for International Student Assessment – Tarptautinio studentų vertinimo programa) tyrimas parodo mokinių žinias ir gebėjimus tose srityse, kurios reikalingos sėkmingai gyventi visuomeninį gyvenimą.

Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbti rezultatai išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį.

Anot G. Jakšto, šis tyrimas iki šiol buvo vykdomas kas trejus metus, tačiau dėl koronaviruso pandemijos šįkart vyko po ketverių metų ir toliau bus vykdomas šiuo intervalu. Lietuva tyrime dalyvauja nuo 2006 metų.

G. Jakšto teigimu, šis švietimo stebėsenos įrankis leidžia palyginti, kaip atrodome kitų šalių kontekste, ko galime pasimokyti iš kitų šalių, į ką turime atkreipti dėmesį.

Geriausios žinios – Singapūro 15-mečių

Geriausius rezultatus šiame tyrime matematikoje, skaityme ir gamtos moksluose parodė Singapūro 15-mečiai moksleiviai.

Lietuvos matematinio raštingumo rezultatai (475 taškai) yra kiek aukščiau už EBPO vidurkį (EBPO vidurkis – 472 taškai) ir yra aukštesni už 56 šalių bei žemesni už 23 šalių. Lietuva yra 24–25 pozicijoje tarp 81 šalies, o šie rezultatai panašūs į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vengrijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos rezultatus.

Aukščiausias matematinis raštingumas Singapūro (575 taškai) penkiolikmečių, sunkiausiai sekėsi Kambodžos (336 taškai) mokiniams.

Geresnis matematinis raštingumas stebimas tarp penkiolikmečių, vaikystėje ne mažiau kaip trejus metus lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tyrime dalyvavusių penkiolikmečių dalis, lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigą trejus metus arba ilgiau, Lietuvoje išaugo nuo 62,1 proc. 2018 metais iki 65,8 proc. 2022-aisiais.

Tyrimas parodė, kad vaikinai geriau sprendžia matematiką, o merginos demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimus.

Skaitymo gebėjimai – 32 pozicijoje

Pagal penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatus 472 taškus (EBPO vidurkis – 476 taškai) surinkusi Lietuva yra 32-oje pozicijoje iš 81 šalies – rezultatai yra aukštesni už 49 šalių bei žemesni už 31 šalį,

Šalia Lietuvos su panašiu rezultatu yra Prancūzija, Izraelis, Vengrija, Slovėnija. Geriausius skaitymo gebėjimus, pasak tyrimo, taip pat pademonstravo Singapūro (543 taškai), prasčiausius – Kambodžos (329 taškai) penkiolikmečiai.

Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus Lietuvos penkiolikmečiai yra 29–30 pozicijoje kartu su Portugalijos bendraamžiais. Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai (484 taškai) yra aukštesni už 52 šalių, o žemesni – už 28 šalių. EBPO vidurkis – 485 taškai.

Šioje srityje geriausi gebėjimai taip pat fiksuoti Singapūre (561 taškas), prasčiausi – Kambodžoje (347 taškai).

Geriausi rezultatai didžiuosiuose miestuose

Kaip rodo tyrimas, aukščiausių visų trijų sričių rezultatų pasiekė Vilniaus (514 taškai matematinio raštingumo, 521 taškas gamtamokslio raštingumo, 506 skaitymo) ir didžiųjų miestų (atitinkamai 487, 496, 485 taškai) mokiniai.

Žemiausi rezultatai kaimo ir mažų miestelių mokyklų mokinių (atitinkamai 435, 445, 431 taškai).

Anot ministerijos, šiame kontekste ypač svarbūs Lietuvos Vyriausybės pradėti mokyklų tinklo stiprinimo veiksmai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gauti kokybišką švietimą.

Skiriasi mokinių rezultatai ir pagal tai, kokia kalba jie mokosi. Geriausi, aukštesni už EBPO šalių vidurkį, rezultatai fiksuojami mokyklose lietuvių mokomąja kalba (matematinio raštingumo – 477, gamtamokslio – 487, skaitymo – 475 taškai), prasčiausi – lenkų mokomąja kalba (440 matematinio raštingumo, 433 gamtamokslio, 415 skaitymo). Mokyklų rusų mokomąja kalba rezultatai yra atitinkami tokie: 468, 476 ir 457 taškai.

Matematika geriau sekasi vaikinams

Kaip rodo tyrimas, Lietuvoje matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo 5 balais aukštesni nei merginų, o skaitymo gebėjimų srityje – atvirkščiai – merginų rezultatai buvo 31 balu aukštesni nei vaikinų.

Matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo geresni nei merginų 40 šalių, o 17 šalių merginų rezultatai buvo aukštesni nei vaikinų. Likusiose 24 šalyse reikšmingų pasiekimų skirtumų tarp merginų ir vaikinų rezultatų nenustatyta. Beveik visose PISA 2022 tyrime dalyvavusiose šalyse (79 iš 81) skaitymo gebėjimų srityje merginos vidutiniškai surinko daugiau taškų nei vaikinai.

2022 metais 79 proc. tyrime PISA dalyvavusių Lietuvos mokinių teigė, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (EBPO vidurkis – 76 proc.), o 65 proc. mokinių jautėsi priklausantys mokyklai (EBPO vidurkis – 75 proc.). Palyginti su 2018 metais, Lietuvoje mokinių priklausymo mokyklai jausmas padidėjo.

Nedrausminga aplinka

Kai kurie mokiniai matematikos mokosi nedrausmingoje ir mokymuisi nepalankioje aplinkoje: 2022 metais apie 18 proc. Lietuvos mokinių nurodė, kad negali susikaupti daugumoje arba visose pamokose (EBPO vidurkis – 23 proc.). Taip pat 23 proc. mokinių nesiklauso, ką sako mokytojas (EBPO vidurkis – 30 proc.), ketvirtadalis mokinių išsiblaško naudodamiesi skaitmeniniais prietaisais (EBPO vidurkis – 30 proc.), penktadalį išblaško kiti skaitmeniniais prietaisais besinaudojantys mokiniai (EBPO vidurkis – 25 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos mokiniai vidutiniškai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 7,14 balo, EBPO vidurkis – 6,75 (iš 10 balų). Visiškai patenkinti savo gyvenimu – 16,8 proc. proc. Lietuvos mokinių, EBPO šalių vidurkis – 12,7 proc.

2022 metais tyrime PISA dalyvavo 690 tūkst. mokinių, atstovaujančių maždaug 29 milijonams penkiolikmečių, besimokančių mokyklose 81-oje tyrime dalyvaujančioje šalyje.

Lietuvoje tyrime dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų, kurie atstovavo maždaug 24,3 tūkst. penkiolikmečių mokinių (apie 92 proc. visų Lietuvos penkiolikmečių), daugiausia iš jų buvo devintų klasių mokiniai (90,9 proc.), taip pat – dešimtų klasių (7,4 proc.), aštuntų klasių (1,7 proc.), vienuoliktų klasių (0,04 proc.) ir septintų klasių (0,01 proc.).