Ar atvyks aukščiausi ES vadovai į Lietuvą, kai mūsų šalis pirmininkaus ES Tarybai? Kol kas dar nežinia, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

– Ne per seniausiai jūs viešai kreipėtės į šalies žiniasklaidą ir raginote nesugadinti Lietuvai tokios šventės kaip pirmininkavimas ES. Ką turėjote omeny? Kas blogai su Lietuvos žiniasklaida? Jūs kalbėjote: „Mes norime, kad Lietuva atrodytų gražiai. Nes dažnai būna, kad štai pirmininkavimas, viskas lyg ir gerai, bet kas nors kur nors atsitiko ir viso to užpildyta žiniasklaida.“

– Viskas Lietuvos žiniasklaidai gerai. Bet, manau, vis dėlto geri šeimininkai savo baltinių neverčia, kai yra daug svečių. Per daug neverčia. Šito neišvengsi. Būtų keista, jei žiniasklaida politikų nekritikuotų, bet tai būtų kitas kraštutinumas. Sakytų, mes nedemokratiška šalis. Bet kartais – aš bent jau žinau iš kitų šalių pirmininkavimo – tai taip būdavo. Bendra tautos konsolidacija – Kipre taip buvo. Toks neprašytas susitarimas su žiniasklaida.

– Tačiau didžiausias rūpestis artėjant pirmininkavimo pradžiai – ne žiniasklaida, o pinigai. Štai paaiškėjo, kad sostinei aptvarkyti trūksta pinigų. Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad savivaldybės skolos per didelės, nėra iš ko net naujų kamerų sostinės centre įrengti, tad iškyla užsienio svečių saugumo klausimas. Ką darysite?

– Jeigu kalbėtume apie finansinę pusę, Vilniaus miestas yra problemiškas. Nežinau, kodėl ankstesnė Vyriausybė nereagavo į įvairius kreipimusis, ir šitas galvos skausmas krenta jau dabartinei Vyriausybei. Tikiuosi, tai bus išspręsta. Ten yra pagrįstų, man regis, prašymų, pats buvau su A.Zuoku susitikęs. Tai bus sprendžiama darbo tvarka. Mes, Europos reikalų komitetas, palaikome merą, kad būtų ieškoma sprendimų šiuo klausimu.

– Kokia didžiausia bėda? Tos stebėjimo kameros?

– Iš dalies taip, nes tai susiję su saugumu, yra tam tikri reikalavimai. Ypač, kai atvažiuos kitų vadovų apsaugos darbuotojai, jie turės dirbti su mūsiškiais. Bent jau mūsų ekspertai sako, kad tą apsaugos sistemą reikėtų pakeisti. O pirmininkavimo sąmata yra galutinai apskaičiuota – 213 mln. litų. Tad mūsų biudžetas toks pats beveik kaip Airijoje, kur pirmininkavimui buvo skirta apie 60 mln. eurų (apie 207 mln. litų).

– Ar jau aišku, kas iš aukščiausių ES vadovų atvyks į Lietuvą?

– Iki galo dar ne. Tai paaiškės, kai Briuselio darbas įsisiūbuos, gal kovo mėnesį. Dabar pagrindinis klausimas, ar nenukris mums iš Airijos svarstymas dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 m. Tai vienas klausimas, kuris sujauktų darbotvarkę. O dabar vyksta tokie organizaciniai dalykai, kas dalyvaus parlamentiniu lygiu, kas bus pranešėjai. Ar bus patys aukščiausi ES vadovai – ES prezidentas Hermanas Van Rompuy, aukštoji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton – nežinoma. Darbotvarkės dar derinamos. Bet aš tikiuosi, kad jie dalyvaus.

O darbotvarkė daugiau mažiau aiški. Prioritetai – Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė, Baltijos šalių strategija, Rytų partnerystės klausimai, griežtesnė sienų kontrolė, kova su kontrabanda ir pan. Visi klausimai labai aktualūs Lietuvai. Aš išskirčiau Rytų partnerystę, mes tikimės tam tikrų pasiekimų šiuo klausimu.

– Naujosios Vyriausybės programoje kalbama apie santykių su Lenkija ir Rusija „perkrovimą“. Pirmininkavimas ES, matyt, gera proga žengti tam tikrus žingsnius?

– Tai nevisiškai pirmininkavimo klausimas, nors gali būti atnaujintos kalbos apie bevizį režimą, kurio Rusija labiausiai siekia, bet tos derybos kol kas nėra pavykusios. Šitas klausimas gali būti įtrauktas. Rusija bus visąlaik aktyvi šiuo klausimu, ji visąlaik jį kels. Bevizis režimas su ES aktualus jų verslui. Bet nuo pirmininkaujančios šalies tai nepriklauso, negalime įrašyti tokių klausimų papildomai. Mes tik užtikriname sąlygas, o kitos šalys gali inicijuoti.

– Kaip Lietuva, pirmininkaudama ES, prisistatys? Antai lenkai siekė pasirodyti kaip sena Europos valstybė, išlipusi iš komunistinio jungo, turtinga, puošni. Į ką mes lygiuojamės?

– Manau, turėtume prisistatyti kaip viena seniausių Europos kultūrų, turinti gilias šaknis. Mes tikrai esame prisidėję prie Europos kultūros ir teisės formavimo, turime vieną seniausių statutų, ir tai bus bandoma pristatyti per kultūrinę programą, tai bus esminiai akcentai. Taip pat Vilniaus universitetas – labai gerai, kad buvęs jo rektorius vadovauja Seimo Užsienio reikalų komitetui. Į ką lygiuotis? Mums artimesnė Lenkija. Šiuo atveju mums ji tinka, nes ji taip pat yra tik kartą pirmininkavusi ES.

– Kaip įsivaizduojate pirmininkavimą, jei pagrindinės koalicijos partnerės – Darbo partijos – nariai būtų nuteisti? Teismas sprendimą žada gegužę. Ar nesusvyruos valdančioji koalicija?

– Nemanau, kad kas nors keistųsi koalicijoje. Esu tikras, kad koalicija išliks, kad ir koks būtų nuosprendis. Be to, visiems akivaizdu, kad tas nuosprendis nebus galutinis ir procedūra dar užsitęs ne vienus metus.

– Kitaip tariant, jei Darbo partijos nariai ir būtų nuteisti, situacija nepasikeistų?

– Nemanau. Sunkiausias momentas jau praėjęs. Tai buvo sprendžiant Darbo partijos atstovų neliečiamybės klausimus. Visi kiti klausimai – jau ne mūsų kompetencija ir tai tikrai neturės reikšmės Vyriausybės stabilumui. Be to, tai ragino daryti ir Prezidentė. Manau, valdančioji koalicija užtikrins stabilumą, ir pirmininkaujant ES skandalų nebus.