Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) bei Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, jog leidimas vertinti teisėjus dėl jų procesinių sprendimų jokiu būdu nereikštų, kad būtų pradėtas teisėjų "totalinis persekiojimas drausmine tvarka".

Anot jo, svarbu nustatyti ribą, kada teisėjas dėl savo sprendimų galėtų būti vertinamas teismų savivaldos institucijų.

"Mes manome, kad teismų ir teisėjų nepriklausomumas nereiškia tam tikro uždarumo arba nebaudžiamumo garantijos, mes manome, ir matome iš praktikos, kad tam tikrais atvejais padaromi pažeidimai, kurių vertinimui gali būti taikomi griežčiausi standartai - pasakyti, kad teisėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas arba visiškai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, tai apima ir teisingumo vykdymo funkciją", - po viešo KT posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė G.Kryževičius.

Jo vertinimu, iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantys imperatyvai "leidžia kalbėti apie teisėjų drausminę atsakomybę ir tais atvejais, kai yra šiurkščiai, aiškiai nevykdomos tiesioginės teisėjo pareigos - vykdyti teisingumą".

Pasak Teisėjų tarybos vadovo, jei KT išaiškintų, jog galima drausmine tvarka vertinti ir teisėjų procesinius sprendimus, tai jokiu būdu nereikštų "totalinio drausminio persekiojimo".

"Mes nekalbame apie tai, kad prasidės štai, jeigu bus išaiškinimas, kad galimas toks drausminis persekiojimas, prasidės totalinis persekiojimas drausmine tvarka, tačiau norime žinoti, kur yra riba - ar tik tuomet, kai konstatuojamas šiurkštus pažeidimas, ar kai yra sistemingi panašaus pobūdžio pažeidimai", - sakė G.Kryževičius.

"Mes turime atriboti tuos atvejus ir jokiu būdu nevaržyti teisėjų laisvės, nesikėsinti į tai, nes būtų peržengta bet kokia riba, kai teisėjas savarankiškai vertina įrodymus, atlieka jų tyrimą ir kvalifikuoja tam tikrus veiksmus, mes jokiu būdu nesikėsiname ir aš nekalbėjau apie tokius atvejus, o apie tokius, kai visiškai nepaisoma jau seniai nusistovėjusios teismų praktikos, juo labiau, kad KT yra pasisakęs, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi precedentinę reikšmę, gali būti ir kitų šiurkščių pažeidimų", - kalbėjo LAT vadovas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis atkreipė dėmesį, kad pradėjus teisėjus vertinti dėl jų priimtų sprendimų galima susidurti su situacija, kai teisėjas tiesiog bijos juos priimti pagal savo supratimą, vykdant teisingumą.

Kurgi yra ta riba? (...) Aš bijau, kad mes nepadarytumėm teisėjo vien tik amatininku", - sakė KT pirmininkas.

Konstitucinis Teismas trečiadienį viešame posėdyje nagrinėjo bylą, ar teismų savivaldos institucijos gali teisėjų procesinius sprendimus įvertinti kaip teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kurį teisėjas galėtų būti atleidžiamas iš pareigų. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius.

Konstitucinio Teismo klausiama, ar teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas paneigia bet kokias galimybes teisėjų procesinius sprendimus vykdant teisingumą vertinti teisėjo aplaidumo požiūriu.

Teisėjų taryba laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, prieš paskelbdama sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Gedimino Viederio galimo aplaidumo paleidžiant tarptautiniu mastu ieškomą nusikaltėlį, kuris vėliau pasislėpė.