„Teismų ir teisėjų nepriklausomumas neatsiejamas nuo atsakomybės klausimo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad nepriklausomumas yra kiekvieno teisėjo pareiga. Teisėjai negali klausyti jokių nurodymų, kaip spręsti bylą, pasiduoti spaudimui ar kitokiam poveikiui.

Teismų nepriklausomumo principas, pasak prezidento, taip pat sukuria įpareigojimų valstybės valdžios institucijoms, kurios turi užtikrinti teisėjų socialines ir materialines garantijas, sudaryti sąlygas teismams veikti nepertraukiamai ir kokybiškai.

„Sąžiningus, pasitikėjimu grįstus santykius pirmiausia turime kurti pačios teismų sistemos viduje“, – sakė šalies vadovas, paraginęs teismų savivaldą panaudoti sukauptą patirtį, žinias ir kitus vidinius išteklius susikaupusių problemų sprendimui.

Pasak prezidento, būtina peržiūrėti esamas teismų funkcijas, efektyviau organizuoti teisėjų darbą, tolygiai paskirstyti darbo krūvius, motyvuoti, gerinti psichologinį klimatą. Teisėjai taip pat privalo principingai vertinti nederamą kolegų elgesį.

Šalies vadovo teigimu, netoleruotina, kad skirtinguose tos pačios grandies teismuose dirbantiems teisėjams, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo apie lygų teisėjų statusą, iki šiol tenka nevienodos darbo sąlygos. Tai kuria nederamas vienų teisėjų privilegijas kitų kolegų atžvilgiu.

Pasak prezidento, teismai, kaip valstybės valdžios dalis, yra atsakingi už tai, kad teisingumas būtų vykdomas kuo efektyviau. Tai reiškia pareigą nuolat vertinti, ar kintantis bylų skaičius atitinka teisėjų poreikį, spręsti dėl teismų veiklos turinio peržiūrėjimo ir operatyvaus veiklos organizavimo, reaguojant į pokyčius valstybėje.

Šalies vadovo vertinimu, bendros teismų ir kitų valstybės valdžios institucijų pastangos reikalingos, siekiant užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą – būtiną sąlygą teisingumui vykdyti ir žmogaus teisėms bei laisvėms valstybėje apsaugoti. Tik tose šalyse, kur teismų nepriklausomumas nekelia didesnių abejonių, galima kalbėti apie aukštą teisinės valstybės, o kartu – ir demokratijos, išsivystymo lygį.