„Netrukus jie taps ugniagesiais ir tai bus jų kasdienis darbas. Kiekvieną dieną jie važinės į gaisrus ir atlikinės gelbėjimo darbus. Alytaus gaisras buvo jiems labai gera praktika. Kalbėjau su kursantais ir jie džiaugėsi, kad galėjo jame sudalyvauti bei pamatyti tokio tipo gaisrą, kaip jis yra likviduojamas“, – BNS sakė mokyklos viršininkas.

„Nė iš vieno neišgirdau nusiskundimų, jie džiaugėsi, kad ta praktika bus naudinga ateityje“, – pridūrė jis.

Gaisrą Alytuje malšino 30 Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantų ir šeši dėstytojai. Kursantai gaisro židinyje nedirbo, jie rinko, rūšiavo, krovė, kėlė žarnas ir atliko kitus papildomus darbus.

„Kursantai atliko tam tikrus pagalbinius darbus. Talkino pratiesiant linijas ir atliekant kitus veiksmus. Jie buvo nuolat prižiūrimi dėstytojų. Tai įprasta praktika – kartas nuo karto jie siunčiami į gaisrus. Tai buvo praktika savanoriškais pagrindais. Jie savanoriškai galėjo pasirinkti, važiuoti į gaisrą ar ne“, – teigė K. Agintas.

Nė iš vieno neišgirdau nusiskundimų, jie džiaugėsi, kad ta praktika bus naudinga ateityje.

Jis taip pat teigė, kad ugniagesių-gelbėtojų mokymai žmonėms, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, užtrunka pusę metų. Į gaisrą Alytuje vyko beveik du mėnesius kursų įveikę kursantai.

„Jie rugsėjo pradžioje pradėjo kursus. Galiu pavyzdį pasakyti, pavyzdžiui, savivaldybių ugniagesiai mokosi dvi savaites ir paskui eina dirbti, gesina gaisrus“, – sakė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vadovas.

Anot K. Aginto, kursantai vyko ir į 2016 metais Radviliškyje esančioje medienos granulių įmonėje „Gairelita“ kilusį didelį gaisrą. Tuo metu gaisro gesinimo darbai truko apie dvi savaites.

Kursantas: įspūdinga patirtis

Gaisre Alytuje dalyvavęs 36-erių kursantas Remigijus Usonis teigė, kad jame praleido dvi dienas, o darbas šiame gaisre buvo įspūdinga patirtis.

„Pirmą kartą mačiau tokį didelį gaisrą. Į vidų mums niekas neleido eiti, mes buvome pagalbiniai. Mūsų darbas buvo – padėti viskuo ten dirbusiems ugniagesiams. Patirtis – įspūdinga, esu labai patenkintas“, – BNS sakė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantas.

„Tai buvo pirma mano tokia patirtis ir dar tokio didelio masto, bet baisu nebuvo“, – pridūrė jis.

Anot būsimo ugniagesio, gavus pasiūlymą vykti į gaisrą, ilgai galvoti neteko.

Tai buvo pirma mano tokia patirtis ir dar tokio didelio masto, bet baisu nebuvo.

„Nusprendžiau, kad reikia nuvažiuoti ir padėti. Klausėmės per radiją, matėme ir per televiziją, kad ten ir trūkumas ugniagesių buvo, tad nusprendėm, kad reikia padėti“, – teigė R. Usonis.

Jis teigė, kad kursus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje pasirinko grįžęs iš emigracijos.

„Buvau emigravęs – Airijoje, Švedijoje ir paskutiniu metu Anglijoje buvau pasilikęs. Pasirinkau ugniagesybą, nes pamačiau, kad dabar užtenka šešių mėnesių, kad taptum ugniagesiu. Antra, visa šeima dabar Lietuvoje“, – sakė R. Usonis.

„Visi norėjome į Lietuvą grįžti, čia visai kitoks gyvenimas“, – pridūrė jis.

Iš Pakruojo mokytis ugniagesybos atvykęs vyras sakė, kad po kursų norėtų dirbti aplink esančiuose miestuose.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Dėl gaisro Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.