A. Verygos pastebėjimu, iki šiol kyla daug diskusijų dėl galimybės gimdyti namuose. Kaip teigia ministras, paprastai visos pusės turi savų argumentų – šeimos nori lankstesnių sąlygų, o medikai – sprendimo, kad gimdytai vis dėlto vyktų gydymo įstaigose, kurios pritaikytos gimdymui.

„Manau, kad dabartinis pasiūlymas yra savotiškas kompromisas, pirmasis žingsnis į tą pusę, ko panorėjo dalis šeimų“, – vertina A. Veryga.

Ministras atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra priimtas sprendimas, ar už galimybę gimdyti namuose šeimoms reikėtų papildomai susimokėti. Tačiau, ministro nuomone, tokią paslaugą būtų galima vertinti ne kaip būtinąją, o kaip papildomą patogumą, todėl, tikėtina, kad už tai reikės papildomai mokėti.

„Nėra iki galo priimto sprendimo [ar ši paslauga bus mokama], vyksta diskusijos, bet, kaip jau ne kartą esu sakęs, mano supratimu, valstybė vis dėlto garantuoja gimdymo priėmimą, saugią paslaugą, gydymo įstaigose, į kurias investuota, ten yra visa reikalinga įranga. Garantuotas ir žmogaus atvežimas. Jeigu kas negali to padaryti patys, iškviečiama greitoji pagalba. Tai, kad akušerė atkeliauja į namus, priežiūrą vykdo namuose, yra savotiška komforto paslauga“, – tvirtina A. Veryga.

Jo nuomone, dalį paslaugos kainos būtų galima padengti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ministro aiškinimu, visi dirbantys asmenys moka privalomojo sveikatos draudimo mokestį, todėl, šeimai pasirinkus gimdymą namuose, neturėtų būti užkrautas visas paslaugos mokestis.

„Kai kurios paslaugos tikrai privalo būti prieinamos ir apmokamos, bet komforto paslaugos, kaip ir kitose srityse, turėtų būti mokamos. Jeigu aš noriu gulėti vienvietėje palatoje ar turėti kažkokias komforto paslaugas, už tai tenka susimokėti“, – argumentuoja A. Veryga.

Ministro įsitikinimu, bent kol kas norinčių gimdyti namuose neturėtų būti daug, todėl ir gydytojų, galinčių suteikti tokias paslaugas, pasiūla turėtų būti pakankama. Tačiau ministras akcentuoja – svarstant gimdyti namuose, būtina atkreipti dėmesį, kokiu atstumu nutolusi arčiausia gydymo įstaiga. Pagal šiuo metu pateiktą pasiūlymą, ligoninė turėtų būti ne toliau kaip už 30 min. kelio greitosios pagalbos automobiliu.

„Nors nėštumas ir nėra liga, nėra kažkokia liguista būsena, vis dėlto (nors dažniausiai gimdymai nekomplikuoti, vyksta natūraliai) gali atsitikti kažkokių nenumatytų dalykų. Gimdymo metu gali paaiškėti, kad ir normalus, natūralus gimdymas komplikuojasi. Todėl turi užtekti laiko tokiu atveju gimdyvę atvežti iki gimdymo įstaigos. Ji tikrai neturėtų būti kažkur labai toli, kad jos nebūtų galima atgabenti“, – pabrėžia sveikatos apsaugos ministras.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo R. Žemaitaičio nuomone, nors šiuo metu gimdymo namuose idėja nebėra priimama taip priešiškai kaip anksčiau, diskusijų dėl pateikto pasiūlymo Seime turėtų kilti.

Anot R. Žemaitaičio, prieš priimant įstatymą būtina tiksliai nutarti, kokiais atvejais gimdyvei galima leisti gimdyti namuose: „Manau, kad sveikatos komitetas gali priimti tokią nuostatą, kad įstatymas įsigalios iki taisyklių patvirtinimo arba kartu su taisyklių patvirtinimu, kad įstatymo leidėjai iš tiesų matytų, kaip tas įstatymas bus įgyvendinamas.“

Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad būtina iš anksto išspręsti klausimus dėl keblių situacijų. Jis pateikia pavyzdį – nors vietovių, kurios nuo artimiausios ligoninės nutolusios per daugiau kaip 30 min. kelio greitosios pagalbos automobiliu nėra daug, vis dėlto jų gyventojai siūloma galimybe pasinaudoti negalėtų.

„Juodainių, Laukuvos gyventojai iškėlė klausimą – 50 km spinduliu, 30 min. kelio atstumu nuo jų gyvenamosios vietos nėra nė vienos ligoninės. Iki Tauragės jie važiuoja apie valandą, iki Klaipėdos – 45–50 min., iki Telšių – 40 min. Vadinasi, jau šie žmonės negalės pasinaudoti tokia galimybe. Manau, kad visa tai bus sudėta į taisykles“, – sako R. Žemaitaitis.

Taip pat, anot Seimo nario, kyla daug klausimų dėl teisinio reglamentavimo ir gydytojų kvalifikacijos. Jie turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad tokias paslaugas galėtų teikti ne gydymo įstaigoje. Be to, priėmus tokią tvarką kyla klausimas, kas nelaimės atveju prisiima atsakomybę.

„Sakykime, gali atsitikti komplikuotas gimdymas, gali mirti naujagimis, gali mirti pati mama. Kas tada atlygina žalą? Ar gimdyvė iš anksto pasirašys sutikimą, kokį mes pasirašome ligoninėje, kad sutinkame, jog mums suleis vaistus, kad atliks procedūrą... Kas tada bus? Ar ginekologė prisiims atsakomybę?“ – svarsto R. Žemaitaitis.

Nepaisant to, Seimo narys įsitikinęs, kad pasiūlymas Seime turėtų būti priimtas: „Netikėčiau, kad nebūtų priimtas. Mes, atrodo, jau esame pakankamai pažengę. Prieš 10–15 metų buvo didesnė baimė.“

Vyriausybė trečiadienį pateikė siūlymą, kad nedidelės rizikos nėštumo atvejais moterys Lietuvoje galėtų gimdyti namuose dalyvaujant specialistui. Pateiktas įstatymo pataisas toliau svarstys Seimas.