- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas.
„Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas.
Interviu LRT.lt gamtininkas teigia pasisakantis prieš urėdijų reformą, nors urėdijų darbą tobulinti esą būtina. „Bet padaryti monopolį su 25 filialais, neturint juridinio statuso, yra tas pats, kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori – „Lietuvos geležinkeliai“, „Leo“, kiti. Darė tokius dalykus, kad nesinorėtų daugiau monopolijų“, – teigė gamtininkas. Jo manymu, galbūt užtektų tiesiog padaryti urėdijų reformą pačiose urėdijose.
Kokie ten žalieji? Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Ten yra valstiečių oligarchinė partija. Ten nėra jokio žalio elemento, apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama ir visiškai neliečiama gamtosauga. Vien draudimai, draudimai, draudimai...
Antradienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas ir atvėrė kelią urėdijų reformai. Seimas nutarė panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatys pati vyriausybė. Pastaroji dabar siūlo įsteigti vieną įmonę vietoje 42 urėdijų.
– Pone Knystautai, Seime – batalijos dėl urėdijų reformos, o kartu – miškų politikos Lietuvoje. Kas čia vyksta ir kaip jums viskas atrodo?
– Nesu „viduje“, todėl sunku spręsti. Bet aš esu prieš urėdijų reformą. Akivaizdu, kad reikia kažką daryti ir tobulinti darbą, bet padaryti monopolį su 25 kažkokiais filialais be juridinio statuso, yra tas pats kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori – „Lietuvos geležinkeliai“, „Leo“, įvairiausi kiti dalykai, kurie buvo monopolizuoti ir darė tokius dalykus, kad nesinorėtų daugiau monopolijų. Monopolija juk nėra gerai. Vien šis dalykas priverčia labai suklusti. Tuščiažodžiaujama, kad viskas bus gerai ir nebus jokios korupcijos, bus be galo skaidru... Kiek kartų šią dainelę girdėjome? Daugybę, ir tai nieko neįtikina.
– Turbūt sutiksite, kad nieko nedaryti negalima. Ką ir kaip daryti miškų urėdijų klausimu, kad būtų pasiektas geriausias sprendimas?
– Prisipažinsiu, kad neturiu konkrečios vizijos, kaip reikėtų daryti, bet galima būtų padaryti urėdijų reformą tose urėdijose, kurios labiausiai kliūva; išsiaiškinti, kas negerai ir ką galima tobulinti. Griauti lengviausia, statyti – gerokai sunkiau. Specialistai turi atsakyti, ar geriau urėdijų skaičių stambinti, ar smulkinti. Blogiausias variantas – monopolija. Dabar reikia rinktis iš dviejų blogių mažesnį, ir mažesnį blogį versti į gėrį, o ne paimti ir sugriauti. Labai stipriai rizikuojame sugriauti sistemą, kuri seniai egzistuoja.
– Teigiama, kad galimai klesti neskaidri, pelninga prekyba mišku, todėl valdžia sako, kad privalo kažką daryti.
– Visur gali vogti, kažką daryti, bet miškai yra skirtingi, turi savo specifiką. Atitinkamai ir problemos visur skiriasi. Kalbame ne apie kokią nors gamyklą, bet visus Lietuvos miškus. Tai – didžiuliai plotai, specifinės sąlygos ir dalykai, kurie neišvengiamai atsiranda. Ką daryti? Visų pirma, reikia neskubėti. Skuba visada yra įtartina. Kiek kartų su tuo susidūriau, kai Seimas skubos tvarka priimdavo įstatymus paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną... Tuomet priimami patys blogiausi, patys oligarchiškiausi įstatymai, orientuoti į vagis.
– Kaip jūs apskritai vertinate Lietuvos miškų politiką, ar viskas daroma teisingai? Čia turiu omenyje ir Latvijos pavyzdį, kur tikrai nemažai iškirstų miškų.
– Taip, Latvijoje labai liūdna padėtis. Jie įsivedė monopoliją, ji veikia blogai. Estai kažką padaro ir viskas pavyksta gerai, bet į juos neverta lygiuotis, nes mes nesame estai. Mes savo gyvenimo supratimu esame arčiau latvių. Jei Latvijai nesiseka, mums irgi nesiseks, iš to galime pasimokyti. Estų ugrofiniška mąstysena skiriasi nuo mūsų, mes visai kitaip šokam, dainuojam ir kitaip mąstom. Viskas atsispindi rezultatuose – tiek kalbant apie informacines technologijas, tiek kalbant apie miškus ar gamtos rezervatus.
Man, kaip gamtininkui, visada norisi viską kreipti į gamtosauginę kryptį, kitiems norisi tai keisti. Kaip sakė viena ponia iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto, miškas yra tas pats, kas bulvių laukas. „Facebook“ dabar yra forumas „Miškas – ne bulvių laukas“. Nežiūrėkime į mišką kaip į bulvių lauką, nepamirškime miško estetinės, dvasinės vertės. Nereikia galvoti apie mišką vien tik ekonominiu požiūriu. Miškas yra biologinė įvairovė, kurią privalome saugoti pagal visas direktyvas – pagal Europos Sąjungos Paukščių ir buveinių direktyvas ir pan. Tai mums priklauso daryti teisiškai, nekalbant apie tai, kad žmonės nori iš gamtos emocijų, nori grybauti ir uogauti. Jei miškas pavirstų visišku medienos gamintoju, tai būtų blogiausias variantas.
– Štai Lenkijos aplinkosaugos aktyvistai visai neseniai grandinėmis prisirakino prie medkirčių technikos, norėdami sustabdyti kirtimus paskutiniame Europos pirmykščiame miške – Belovežo sengirėje.
– Tai – didžiausias Europos skandalas. Tai yra akivaizdi problema. Mes arčiausiai turime Punios šilą. Buvo kalbama, kad jį pavers gamtiniu rezervatu. Tas lopinėlis yra labai vertingas, bet pas mus norima kiekvieną vertingesnį medį paimti, nupjauti, išvežti ir parduoti. Reikia daugiau gamtosauginio mąstymo. To labai trūksta.
– Bet juk Seime, valdančiojoje koalicijoje turime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Pabrėšiu – ir žaliųjų.
– Kokie ten žalieji? Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Ten yra valstiečių oligarchinė partija. Ten nėra jokio žalio elemento, apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama ir visiškai neliečiama gamtosauga. Vien draudimai, draudimai, draudimai... Apie žaliuosius nėra ką kalbėti, nėra tų žaliųjų toje partijoje. Galima vadinti bet kaip kitaip – „valstiečiai raudonieji“, „valstiečiai violetiniai“ ar dar kaip nors, bet prie ko čia žalieji?
– Kokie pagrindiniai gamtosauginiai klausimai turėtų būti Seimo darbotvarkėje?
– Tiesiog reikia, kad sistemoje dirbtų žmonės, kurie yra tikri gamtosaugininkai. Bet ne tik žemosiose grandyse, kurios taip pat labai svarbios, bet ir aukščiau. Žmogus viduje turi būti gamtosaugininkas, o ne tik daryti tai, kas jam parašyta darbo sutartyje. Reikia, kad žmogus iš tiesų būtų gamtosaugininkas, o ne tik vartotojas, norintis gauti daugiau pinigų. Pagrindinis klausimas dabar yra būtent šios urėdijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūroje apdovanoti tėčiai atskleidė, kaip susitvarko su dideliu būriu5
Prezidentūroje apdovanoti tėvai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius prezidentas Gitanas Nausėda įteikė užauginusiems keturis ar dvylika vaikų, apdovanojo ir tuos, kurie priglaudė būrį globotinių. ...
-
Vilniaus universiteto Verslo mokyklai suteikta tarptautinė ACBSP akreditacija2
Vilniaus universiteto Verslo mokyklai (VU VM) suteikta Jungtinių Amerikos valstijų ACBSP (Accreditation Council for Business Schools and Programs) akreditacija. ...
-
Šaltibarščių festivalis sostinę nudažė ryškiai rožine spalva: pasiekti net du unikalūs rekordai2
Šeštadienį Vilniaus šaltibarščių festivalis sostinę nudažė ryškiai rožine spalva, o jos apsuptyje pasiekti du ne mažiau ryškūs rekordai: net 1,2 tūkst. festivalio svečių susėdo prie ilgiausio Lietuvoje, 36...
-
Iki 2029-ųjų norima rasti Laisvės kovos deklaracijos signatarų palaikus
Iki 2029-ųjų, kai bus minimas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo 80-metis, norima rasti ir tinkamai palaidoti jos signatarų palaikus. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
NATO viršūnių susitikime – intensyviausias informacinis spaudimas: įspėja dėl agresyvesnių atakų
Pernai Lietuvoje stebėta itin agresyvi Rusijos ir Baltarusijos retorika NATO atžvilgiu, tačiau intensyviausias informacinis spaudimas fiksuotas Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje metu, skelbiama 2023 m. Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ...
-
Pagėgių apylinkėse atšaukta dėl potvynio grėsmės paskelbta ekstremali situacija1
Pagėgių apylinkėse šią savaitę atšaukta ekstremalią situaciją dėl labai aukšto vandens lygio. ...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
Vilniuje antrą kartą vyks šaltibarščių festivalis3
Šeštadienį Vilniuje antrą kartą vyks šaltibarščių festivalis. ...
-
Šiauliuose – regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“2
Šeštadienį Šiauliuose vyks regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“, skirta šimtametei Dainų šventės tradicijai paminėti. ...