„Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl sukčiavimo mokesčių išvengimo atveju, senaties, juridinio asmens reorganizavimo atveju atsakomybės klausimas, taip pat senaties, civilinių ieškinių klausimai“, – BNS sakė skundą pateikęs prokuroras Saulius Verseckas.

Prokuroro manymu, šioje byloje atskirais klausimais buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė Vilniaus apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui tinkamai, išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Generalinės prokuratūros pranešime rašoma, kad kasaciniu skundu Aukščiausiojo Teismo prašoma įvertinti, ar Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistųjų nusikaltimas veikas dėl mokestinių prievolių išvengimo teikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ finansines deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, pagrįstai jas pripažino kvalifikuotinomis kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, o ne kaip sukčiavimą.

Prokuratūra mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl tų pačių nuteistųjų veikų, kuriomis buvo išvengta didelės vertės mokestinių prievolių valstybei priėmė prieštaringus sprendimus, t. y. tiek nuteistuosius išteisino, tiek bylą šioje dalyje nuteistiesiems nutraukė dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų, nors galėjo priimti tik vieną iš šių sprendimų.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl V.Uspakicho išteisinimo dėl kaltinimo sukčiavus.

„Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nepripažindami V. Uspaskicho veiksmų, susijusių su valstybės dotacijų gavimu Darbo partijos naudai nusikaltimu pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimu), neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, tuo padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas išteisinti V. Uspaskichą šioje dalyje“ , – teigia prokuratūra.

Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.

V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.

Kasaciniame skunde prokuratūra klausimo dėl bausmių nekelia, nes Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu.

Teismas nurodė, kad civilinius ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių ir įmokų paliko nenagrinėtus, „kadangi nuteistieji išteisinti dalyje dėl mokestinių prievolių vengimo“.

Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje bus galutinis ir neskundžiamas.

Šio teismo teisėjų atrankos kolegija nepriėmė nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinio skundo Darbo partijos byloje.

Mokesčių inspekcija šioje byloje buvo civilinis ieškovas ir prašė pakeisti Apeliacinio teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir valstybės naudai iš partijos įkūrėjo V.Uspaskicho priteisti 66 tūkst. 759 eurus. Be to, iš V. Uspaskicho, Seimo nario V.Gapšio ir buvusios finansininkės M.Liutkevičienės solidariai priteisti 107 tūkst. 342 eurus padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teismas paaiškino, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu – ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Iš naujo įrodymų netiria bei faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Nuosprendį Darbo partijos byloje taip pat yra apskundusi Darbo partija ir kitas civilinis ieškovas - Valstybinio socialinio fondo valdyba.

Darbo partijos kasacinis skundas gautas pirmadienį, o „Sodros“ – balandžio 18 dieną. Juos taip pat dar peržiūrės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija.

Vilniaus apskrities mokesčių inspektoriai kovo mėnesį yra sakę, kad Apeliacinio teismo nuosprendis nenagrinėti civilinio ieškinio Darbo partijos byloje sukelia rizikas, jog pinigai į biudžetą gali nepapulti dėl suėjusio senaties termino.

„Senaties terminas yra penkeri metai civiline tvarka išieškant mokesčius. Kol būtų surašytas ieškinys civiline tvarka ir pateiktas, paskirtas nagrinėjimas, galėjo sueiti senaties terminas. Mokesčiai apskaičiuojami už einamuosius ir penkerius praėjusius metus“, – yra sakęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.

Trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas baigsis gegužės 1 dieną. Nuteistųjų šioje byloje advokatai BNS yra sakę, kad taip pat teiks kasacinius skundus.