Pareigūnų skaičius įvykdžius reformą sumažėjo apie tūkstančiu, tačiau geresnės darbo sąlygos, didesnis patrulių skaičius bei kitos permainos, anot policijos vadovo, leido sutrumpinti reagavimo laiką į labai sunkius nusikaltimus – pastarųjų skaičius taip pat sumažėjo.

„Nusikalstamų veikų didėjimą iš esmės lėmė vienas pagrindinis skaičius – kriminalizuota veika, kai vairuojamas automobilis išgėrus daugiau nei 1,5 promilės alkoholio“, – spaudos konferencijoje pristatydamas metų policijos rezultatus sakė L. Pernavas.

Pasak jo, iš viso pernai registruota 61 tūkst. nusikaltimų, didžiąją dalį jų sudarė įvairūs buitiniai nusikaltimai, vagystės.

Nusikalstamų veikų didėjimą iš esmės lėmė vienas pagrindinis skaičius – kriminalizuota veika, kai vairuojamas automobilis išgėrus daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Komisaro teigimu, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo nuo 2,4 tūkst. 2016-aisiais iki 2,1 tūkst. pernai, jų ištiriamumas išaugo nuo 78 iki 81 procento. Taip pat mažėja nužudymų: policijos duomenimis, pernai jų registruota 127, 2016-aisiais – 160, o prieš dešimtmetį, 2007-aisiais buvo nužudyti 262 asmenys.

Generalinis komisaras pažymi, jog darbo efektyvumui įtakos turėjo ir tai, jog per metus gatvėse patruliuojančių ekipažų skaičius padidėjo nuo 200 iki 350, o pradinis pareigūnų darbo užmokestis išaugo nuo 375 iki 700 eurų. Nemažą dėmesį, pasak komisaro, policija skyrė ir inventoriaus, automobilių parko atnaujinimui.

Anot generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio, policija ištiria kiek daugiau nei pusę (54-56 proc.) visų nusikaltimų ir šis skaičius nekinta jau kelerius metus. Policijos vadovai tikisi daugiau pagalbos iš Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų dirbant su nusikaltimų prevencija, kadangi didžioji dalis ypač smurtinių nusikaltimų, pasak jų, susiję su blogomis buitinėmis ir socialinėmis sąlygomis, kurias galima taisyti.

„Dažniausiai tai yra buitinės priežastys, tas priežastis, situaciją reikėtų veikti galvojant paie socialinį darbą, valstybės gilesnį įsitraukimą šioje srityje“, – sakė E. Šileris.

Pasak policijos vadovų, reagavimas į A kategorijos, t.y. pavojingiausius nusikaltimus, sutrumpėjo nuo 9.30 min. prieš metus iki 7.15 min. pernai, greičiau reaguojama ir į kitų kategorijų pranešimus. Policijos vadovybė taip pat pažymi, kad skaičiuojant atėjusius ir išėjusius pareigūnus, vykdant policijos pertvarką per pastaruosius metus policijos gretos sumažėjo apie tūkstančiu pareigūnų.

Anot E. Šilerio, tai nesumažino policijos darbo efektyvumo, nes „atsisakyta senoviškų darbo metodų, kurie policijoje nekito iš esmės 30 metų“

„Darbas organizuojamas kitaip, kai kurių procedūrų atsisakyta, informacinės technologijos pakeitė popierių, darbas organizuojamas efektyviau“, – sako E. Šileris.

E. Šileris pabrėžia, kad į tam tikrus įvykius siųsti vieną pareigūną yra normalu, nes „Lietuva nėra Irakas“, tuo metu į dalį A kategorijos nusikaltimų, anot jo, vyksta ir 10–15 pareigūnų, į šeimyninio smurto įvykius vyksta bent 2 patruliai, o įforminti vagystes, kai nėra konfliktinės situacijos, budėtojai siunčia ir po vieną pareigūną.

Departamento vadovai taip pat tikina, kad pernai visi pareigūnai turėjo galimybę atlikti praktino šaudymo normas, jiems pravesta per 10 tūkst. mokymų, o prieš metus turėta 19 instruktorių komanda pasipildė iki 60.

„Nesiunčiame tankų, nesiunčiame artilerijos ten, kur jos visiškai nereikia“, – sako generalinio komisaro pavaduotojas.

Pasigenda dėmesio lengvesniems nusikaltimams

Pareigūnų profesinių sąjungų vadovai sako, kad reforma vykdyta be socialinio jautrumo, o padidinus dėmesį sunkiems ir itin sunkiems nusikaltimams suprastėjo rezultatai tiriant vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus.

„Nusikalstamumas padidėjęs, einama per skaičius ištyrimo, galime akcentuoti, kad vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai netiriami“, – BNS teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, nepaisant pateikiamos statistikos, silpnėjant nusikalstamumo prevencijai padaugėjo ir itin žiaurių rezonansinių nužudymų, kurie jau buvo išnykę iš kriminalinio žemėlapio. Ji kritikuoja ir nepilnamečių reikalų inspektorių panaikinimą – anot jos, dėl šio sprendimo išaugo nepilnamečių savižudybių, sunkių nusikaltimų skaičius. Ji taip neigia, kad pareigūnų gatvėse padaugėjo, nes į dalį nusikaltimų jie siunčiami reaguoti po vieną.

Profsąjungos vadovė taip pat tikino turinti duomenų, kad siekiant geresnės statistikos dalis budėtojų klastoja atvykimo į įvykį laiką, gerokai daugiau pareigūnų, nei ankstesniais metais, dirbtinai skubėdami patenka į autoįvykius. R. Katinienė taip pat kaltino patį generalinį komisarą dėl dažnų kelionių, komandiruočių ir sako, jog pareigūnų profesinės sąjungos prašys detalaus finansinio policijos audito.

„Yra begalės problemų, tad nematau, kad generalinis komisaras turėtų kuo džiaugtis“, – teigė ji.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis atkreipė dėmesį, kad policijos vadovybė visiškai nepasiekė užsibrėžto tikslo padvigubinti patrulių gatvėse skaičių. Jis taip pat pastebėjo, jog smulkesni nusikaltimai nustumti į periferiją .

„Tikrai ten žmonės atsidavę, bet bėda, kad dėl jų reformų vienas turi dirbti už tris–keturis, dėmesio šioms sritims tenka mažiau“, – sakė jis.

Jis pasigenda ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) įvertinimo, kaip įgyvendinta reforma. Ministras Eimutis Misiūnas gruodžio viduryje žadėjo, jog kartu su reformos peržiūros rezultatai turės įtakos ir generalinio komisaro įvertinimui.

„Ministerija šiuo metu rengia policijos pertvarkos vertinimą ir jį pateiks artimiausiu metu“, – BNS antradienį sakė ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius. Anot jo, tikimasi tai padaryti per porą savaičių.