„Apgailestauju, kad ne vienerius metus trukęs centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų, todėl nauja centro vadovybė nutarė šį tyrimą išimti iš savo svetainės“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį paskelbė LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas.

„Jis ten buvo trejetą metų, tad buvo pakankamai laiko susipažinti, o pats KGB dokumentas prieinamas visiems Ypatingajame archyve“, – teigė vasarą paskirtas naujasis LGGRTC direktorius A. Jakubauskas.

Po spaudos konferencijos jis BNS patvirtino, kad iš svetainės www.kgbveikla.lt bus išimtas KGB asmens bylų registracijos žurnalas.

„Mes išimsim žurnalą. Kadangi tai žurnalas, kuris sudarytas sovietų saugumo, yra pasiekiamas Ypatingajame archyve, jį kiekvienas galės nueiti, pasklaidyti“, – sakė A. Jakubauskas.

Jis ten buvo trejetą metų, tad buvo pakankamai laiko susipažinti, o pats KGB dokumentas prieinamas visiems Ypatingajame archyve.

LGGRTC sovietų saugumo verbuotų asmenų sąrašą pradėjo skelbti 2012 metų pabaigoje, o baigė 2018 metais. Jame išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.

LGGRTC pažymėjo, kad registracijos žurnalas turi būti vertinamas kritiškai: visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami KGB arba kitų sovietų saugumo padalinių, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai.

LGGRTC yra pažymėjęs, kad žurnalas nėra slaptas dokumentas, jis laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve. Pagal Liustracijos įstatymo nuostatas, neskelbiami tik prisipažinę asmenys, jų žurnale yra 22.

Skelbiant bylas, rezonanso sulaukė duomenys, kad sovietų okupacijos metais užverbuoti dirbti KGB agentais buvo aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis. Žurnalo pabaigoje įrašytas ir dvasininkas Vincas Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios. Kiti dokumentai rodo, kad V. Sladkevičius verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo, nes agento darbo byla neužvesta, ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais Lietuvoje su KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

S. Žiūros / Fotobanko nuotr.

Istorikai KGB žurnalą vertina kritiškai

Istorikai sovietų saugumo KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą vertina kritiškai, tačiau kai kurie abejoja sprendimu jį išimti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) interneto svetainės.

„Dokumentas, aišku, buvo ne be priekaištų, bet pats faktas išimti tą sąrašą yra keistokas, man atrodo, nes tai yra vis tik KGB dokumentas, kuris atskleidė gal kai kam ir nelabai malonius dalykus, bet manau, kad buvo reikalingas“, – BNS trečiadienį sakė VU istorikas Arūnas Streikus.

„Jame gi nebuvo žmonių, kurie buvo prisipažinę bendradarbiavę“, – pridūrė jis.

Tuo metu Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius sveikina Genocido centro sprendimą KGB žurnalą išimti, nes tai nebuvo patikimas dokumentas.

„Tas žurnalas buvo nepatikimas dokumentas, keliantis daug kontroversiškų klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta. Tai turbūt yra pakankamai logiškas Genocido centro žingsnis“, – BNS teigė A. Kasparavičius.

Jis taip pat pridūrė, kad dokumentas galėtų būti vertinamas iš naujo ir tada vėl viešinamas internete.

„Manau, kad dokumentas turėtų būti atitinkamų ekspertų įvertintas iš naujo“, – teigė istorikas.

Bet kuriuo atveju, viešinti buvo gerai, o išimti – blogai, kad ir kokie būtų motyvai.

Sovietinį laikotarpį tyrinėjantis VU istorikas Nerijus Šepetys sako, kad KGB žurnalą viešinti buvo teigiamas žingsnis, tačiau nesupranta, kodėl reikėjo jį išimti.

„Bet kuriuo atveju, viešinti buvo gerai, o išimti – blogai, kad ir kokie būtų motyvai, bet reiktų pasižiūrėt, kas čia sumanyta, kokia to motyvacija, bet jeigu tai susiję su pokyčiais vadovybėje, tai to buvo galima tikėtis“, – BNS sakė VU istorikas.

Jis sutiko, kad KGB žurnalas nebuvo tinkamai parengtas dokumentas.

Be kita ko, pasak N. Šepečio, tokio Genocido centro žingsnio buvo galima laukti.

„Nauja vadovybė neorientuota į tyrimus ir jų sklaidą, o į kažkokią atminimo politiką, kurios mes principų nematome, bet jos linija turbūt nebus viešuma ir skaidrumas, o kažkokie kiti dalykai“, – tvirtino N. Šepetys.