Kai porą dienų smegduobę po namu tyrinėję geologai išvadas raportavo Ekstremalių situacijų komisijai, smegduobės ryjamo namo šeimininkas buvo darbe – niekas jo nekvietė. 

„Tai vis tiek praneš, kam iš karto nervintis, reikia po truputį“, – kalbėjo pašnekovas.

Pašnekovas, paklaustas, ar sako, kad reikės nervintis, nes bus rezultatai blogesni, nei tikisi, atsakė: „Nežinau, kaip bus, taip. Man svarbiausia, kad toje pusėje būtų geras.“

Tačiau nei vienoje, nei kitoje namo pusėje su ūkiniu pastatu, kur pasvalietis tikėjosi įsikurti, panašu, nepavyks. Geologų išvados dėl smegduobės – prastos.

„Jos centras – po išorine namo siena, ši smegduobė turi dar savo aktualųjį perimetrą, nuo dabartinio krašto, užpiltosios dalies, kelių metru perimetru užgriebia dalį kiemo ir maždaug trečdalį gatvės“, – šnekėjo geologas Vidas Mikulėnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gatvėje atsiradęs beveik 10 centimetrų pločio plyšys – ji pasvirusi, nusėdusi, važinėti draudžiama, nes karstiniai procesai tebevyksta, o molis, kurio tonomis privežta sunkvežimiais, dar irgi gali smegti. Su važinėjimu galima pakentėti...

„Neduok Dieve – gaisras. Va, kur yra didžiausia bėda ir rūpestis“, – teigė Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.

Kaimynams geologai ir be tyrimų komfortiško gyvenimo nepranašauja.

„Kaimynams – stebėti savo gyvenamą aplinką ir nekilnojamą turtą, ar neatsiranda plyšių, ar žemė nedumba“, – nurodė geologas.

„Penki metrai iki manęs, tai neramu, tikrai neramu, net labai neramu. Kalbėjome su jais, tiesiog ašaros paviršiuje, verkiu“, – tvirtino pasvalietė Gražina.

LNK vaizdo įrašo stop kadras.

Tuo metu į smegduobę sukritusį namą, kaip buvo teigiama nuo pradžių, galima laidoti, nes jis – nežinia, kiek smegs su visa gatve.

„Pastatas – griautinas, toje vietoje perstatyti neapsimoka ir per brangu. Gatvę reikia gelbėti – tuo labai susirūpinusi rajono valdžia“, – teigė V. Mikulėnas.

Neduok Dieve – gaisras. Va, kur yra didžiausia bėda ir rūpestis.

„Mes šito dalyko negalime pasakyti“, – pabrėžė Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius.

P. Balčiūnas, paklaustas, kokie yra variantai, atsakė: „Variantų yra nuo 20 metrų iškasimo, kas yra brangu ir sunkiai įsivaizduojama. Antras variantas – atidengti ir užpilti kažkuo. Dar vienas – daryti tokį betoninį tiltą, būtų galima turėti susisiekimą.“

Geologai ištyrė maždaug 170 metrų ilgio gatvės ruožą ir smegduobę. Kas aplink ir toliau – lieka nežinoma, tik nuspėjama, todėl reikia gręžinių galbūt 20 metrų gylyje, kurių kaina – dešimtimis tūkstančių eurų.

„Aš – pensininkė, prieš du mėnesius vyrą palaidojau, žinokite, pas mane visko ir taip. Dar galvojau parduoti namą, bet kas pirks dabar“, – sakė Gražina.

„Savivaldybė užsakinės gręžinius, reikės daryti sutartį, reikės finansuoti – niekur nesidėsime“, – teigė P. Balčiūnas.

Namai čia statyti prieš 20–30 metų, kai privalomų geologinių tyrimų nereikėjo. Reikalavimas atsirado prieš keliolika metų, todėl naujos statybos turi didesnes garantijas karsto regione gyventi stabiliau.