Pristatė Lietuvą

Naujausia Lietuvos įvaizdžio reklama "Kas ta Lietuva" sužavėjo ne tik lietuvius, bet ir užsienio svečius. Keliautojas J.Laukaitis sukūrė filmuką, kuriame trumpai ir žaismingai papasakojo šalies istoriją, išvardijo Lietuvos gražiausius kampelius ir pakvietė čia atvykti.

Įvairius pasaulio kampelius išmaišęs Jokūbas savo iniciatyva nusprendė sukurti filmuką, kuriame, kaip pats sako, papasakojo visą tiesą apie mūsų šalį. Vaikiną paskatino investuoti savų lėšų tai, kad keliaudamas jis nuolat girdi klausimą: kas ta Lietuva?

J.Laukaitis vaizdo klipe anglų kalba nuotaikingai supažindino, kokia išskirtinė ir graži yra Lietuva, kiek joje ypatingų vietų, tradicinės virtuvės patiekalų ir pomėgių, kurie suvienija visus gyventojus. "Kitą kartą, kai sutiksiu nepažįstamą keliautoją kur nors Himalajuose, jis žinos, kas yra Lietuva", – pristatyme juokavo J.Laukaitis.

Filmukas žaibišku greičiu pasklido socialiniuose tinkluose. Kiekvienas pasidalijęs filmuku pridėdavo grotažymę saltibarsciai, nes taip daryti ragono pats kūrėjas. Per beveik dvi savaites "YouTube" vaizdo platformoje klipas peržiūrėtas daugiau kaip 620 tūkst. kartų.

"Jokūbas tiesiog myli Lietuvą ir norėjo suteikti galimybę savo sekėjams sužinoti apie mūsų šalį per savo prizmę. Visada sakiau, kad ambasadorystė yra pagrindinis dalykas, kuris duoda labai gerų rezultatų. Kiekvienas iš mūsų, mylėdami savo kraštą, parodome tą emociją, kuri yra mums svarbi. Mes norime papasakoti kitiems ir perteikti jausmą, kuris yra esminis dalykas, todėl ir šis vaizdo klipas atrodo mielas ir jaukus", – apie tai, kodėl J.Laukaičio sukurta reklama sulaukė didelio palaikymo, "Kauno dienai" kalbėjo Lietuvos marketingo asociacijos narys Andrius Milinavičius.

Pasaulis išgirdo

Dar viena reklama, kurią sukūrė nepriklausomi kūrėjai – garsioji "G taško" reklama. Jos šūkis: "Vilnius – Europos G taškas. Niekas nežino, kur jis yra, bet kai jį randi – yra nuostabu".

Rugpjūtį tarptautiniuose vandenyse startavo "Go Vilnius" kurta reklama "Vilnius – Europos G taškas". Daug diskusijų sukėlusią reklamą aptarinėjo visi: nuo Bažnyčios atstovų iki pasaulinių žiniasklaidos portalų. Reklamos populiarumas jau pirmosiomis kampanijos dienomis pranoko lūkesčius. Nors reklama buvo skirta Londonui ir Berlynui, tačiau ji sulaukė kur kas didesnio dėmesio.

ELTA skelbė,kad šios reklamos efektyvumą pripažino garsiuosius Rygos įvaizdžio vaizdo klipus sukūrusių gamybos namų "Nonsense.tv" vadovas Augustinas Katilius. Jis sakė: "Sveikinu Vilnių su G taško kampanija. Jos tikslas – kelti susidomėjimą miestu ir, atrodo, tai veikia. Taip pat atrodo, kad tai yra labai efektyvi reklama, turint omenyje gamybos sąnaudas ir pasiektą poveikį. Be abejo, ji sulauks ir neigiamų nuomonių, bet nieko nėra blogiau, jei apie kampaniją nėra jokių atsiliepimų. Taigi – tai sėkminga kampanija, kuri yra tiek nepadori, kiek mes patys tokie esame (pagal sugedimo laipsnį). Nemačiau kitos tokios intriguojančios kampanijos, reklamuojančios Vilnių arba šalį."

"Dabar yra tinkamiausias laikas aplankyti Vilnių – Europos G tašką", – pranešė vienas solidžiausių Jungtinės Karalystės dienraščių "Telegraph", pateikdamas stilizuotą Vilniaus žemėlapį ir rekomendacijas, kur apsistoti, ką nuveikti ir pamatyti. Vilnių kaip kelionės kryptį pristatė ir Prancūzijos portalas "Le Figaro".

Ši Vilniaus reklama nukeliavo net už Atlanto. JAV komikas Johnas Oliveris taip pat parodė dėmesį HBO televizijos satyrinėje laidoje "Last Week Tonight with John Oliver". G taško reklamai buvo skirtas visas siužetas. Vilniaus reklamą J.Oliveris pavadino drąsia ir pripažino, kad jei ne ji, Lietuva jo laidoje tikriausiai nebūtų paminėta.

Rezultatai stulbina – vos per pirmąsias reklamos dienas kampanijos svetainėje apsilankė daugiau nei 48 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Daugiausia užsienio lankytojų sulaukta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV. Vaizdo klipų peržiūros viršija 200 tūkst.

Nors reklama siekiama pakviesti į Vilnių, žmonės sužinojo ir apie Lietuvą. Reklamos specialistai pastebi, kad tokios idėjos pasklinda kaip virusas ir duoda teigiamų rezultatų paieškoje apie Lietuvą.

"Ši reklama yra kontroversiška, bet pasiekė savo tikslą, nors ir jai skirtas labai ribotas biudžetas. Iš pradžių siekta, kad reklama bus skirta Londonui ir Berlynui. Ji suteikė didelį matomumą visai mūsų šaliai, nes jei kalbame apie Vilnių, užsieniečiams pirmiausia kyla klausimas, kur jis yra. Čia atsirado paieškoje ir Lietuva, o įvedus šį raktinį žodį, atsiveria įvairiausių nuotraukų ir nuorodų, ką šalyje galima nuveikti. Manau, kad tai yra vienas geriausių per dešimtmetį sukurtų klipų, kuris taip patraukė užsieniečių dėmesį", – nuomonę išsakė A.Milinavičius.

Anot jo, pastaruoju metu viešojoje erdvėje sublizgėjo ir daugiau Lietuvos įvaizdžio reklamų, kurias sukūrė žmonės, nieko bendro neturintys su valstybinėmis institucijomis ir finansavimu. A.Milinavičius pastebėjo, kad dėmesį pritraukė ir naujasis "Neregėtos Lietuvos" klipas. Jame vienu metu pristatoma ir knyga, kurioje iš paukščio skrydžio parodoma mūsų šalis, taip pat ir Lietuvos grožis bei kviečiama atvykti ir savo akimis įsitikinti, kokių gamtos lobių čia esama.

Populiarus personažas

Žinomas žurnalistas Andrius Tapinas irgi buvo metęs iššūkį Lietuvos turizmo departamentui pažadėjęs sukurti populiarią Lietuvos įvaizdžio reklamą, kuri pritrauks daug dėmesio, tačiau tam nereikės išleisti milijonų.

"Laisvės TV" pernai pristatė projektą "Krazy Lithuania", skirtą supažindinti užsieniečius su lankytinais Lietuvos objektais. Vienas pirmųjų projekto vaizdo klipų buvo sukurtas Holivudo stiliumi taip, kaip anonsuojami filmai. A.Tapinas smagiai turizmo reklamai pasirinko garsaus filmo "Žiedų valdovas" pagrindinį personažą Gandalfą.

Andrius Tapinas, V.Skaraičio/BFL nuotr.

Vaizdo klipe rodoma, kaip burtininkas blaškosi po Ventos regioninį parką. Veiksmas vyksta ir Menčių klinčių karjere bei Papilio miestelyje. Norintiesiems sekti Gandalfo pėdomis siūlomi įvairūs maršrutai po gražias Lietuvos vietas.

Pirmoji "Žiedų valdovo" burtininko kelionės Lietuvoje serija sulaukė beveik 85 tūkst. peržiūrų.

Reikia duoti laisvę

Lietuvos marketingo asociacijos narys A.Milinavičius tikino, kad skiriasi nepriklausomų reklamos kūrėjų ir Turizmo departamento tikslai. Pastaroji institucija ribojama, o keliautojai ar kiti kūrėjai, į viešąją erdvę paleidę Lietuvos reklamas, gali laisvai kurti, todėl neretai jų rezultatai ir būna geresni.

"Turizmo departamento kuriamas turinys turi labai aiškią funkciją,  tikslus, ką turi pasiekti. Yra aiški auditorija, skelbiamas konkursas, ieškoma agentūrų, kurios galėtų sukurti būtent tą produktą, kuris atitiktų užsibrėžtus strateginius tikslus", – apie Turizmo departamento ribotumą kalbėjo A.Milinavičius.

Jis pažymėjo ir tai, kad valstybės institucijas riboja finansiniai ištekliai, nes reikia ne tik sukurti turinį, bet ir užtikrinti viešinimą. Anot A.Milinavičiaus, Lietuva nebus pajėgi nusipirkti eterio laiko ar reklamos ploto didžiausiose užsienio žiniasklaidos priemonėse, todėl negalima tikėtis, kad reklamos pasieks labai didelę auditoriją, o nepriklausomi kūrėjai pasinaudoja savo kanalais, todėl ir sužavi kitus.

"Dėl ribotų išteklių Turizmo departamentas ieško pigiausio varianto, kas sukurtų reklamą, nors kūrybinę mintį labai sudėtinga įkainoti. Galiu užtikrinti, kad mes niekada nepadarysime taip, kad apie mus sužinotų visi. Tai neįmanoma, nes jei reklamą kuria valstybinė institucija, jiems užtikrinti sklaidą reikalingas nesuvokiamo dydžio biudžetas. Jei paimtume kaip pavyzdį BBC kanalą ir norėtume jame geru laiku pareklamuoti Lietuvą, ten kelios eterio sekundės kainuoja šimtus tūkstančių", – sakė reklamos ekspertas.

"Pats pasaulis yra visko perpildytas ir visokių reklamų jame yra. J.Laukaičiui yra paprasčiau, nes jis komunikavo su savo auditorija, jis turi savo stilistiką, todėl kuria tęstinį naują klipą, kuriame pasakoja apie tai, kas jį patį žavi. Jam nereikia įgyvendinti veiklos plano, kaip Turizmo departamentui", – skirtumus tarp nepriklausomų reklamos kūrėjų ir valstybinių turizmo institucijų toliau vardijo Lietuvos marketingo asociacijos narys.

"Manau, kad, norint pasiekti kuo didesnę auditoriją kuriant Lietuvos įvaizdžio reklamas, reikia atsikratyti visų išankstinių nuostatų, leisti pajausti tai, kas svarbu, ir žinoti, ką ir kam mes norime pasakyti. Nes jei iš karto pasakome, kad turime rodyti miškus, Kuršių neriją ar cepelinus, viską apsiribojame ir praleidžiame daug laiko ginčydamiesi, kodėl būtent tai yra svarbu. O jei leisime kurti laisvai, tikrai atsiras žmonių, kuriems tai patiks, bet bus ir tokių, kurie sakys, kad Lietuvoje vis tiek nėra palmių ir čia jie nevažiuos", – nuomonę apie tai, kaip turėtų būti kuriamos Lietuvos reklamos, išsakė A.Milinavičius.

Norint pasiekti kuo didesnę auditoriją, reikia atsikratyti visų išankstinių nuostatų, leisti pajausti tai, kas svarbu.

Reklama veikia

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip Valstybinis turizmo departamentas reklamuoja Lietuvą užsienio keliautojams ir kodėl nepriklausomų kūrėjų reklamos dažnai sulaukia didesnio populiarumo nei tie klipai, kuriems kurti skirti valstybės pinigai.

Atsiųstame komentare departamento atstovai tikino, kad Lietuvos turizmo rinkodarą jie vykdo 21 prioritetinėje atvykstamojo turizmo rinkoje. Tarp daugiau nei 300 kasmet vykdomų turizmo rinkodaros priemonių – ir Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies lauko reklama, pavyzdžiui, reklama ant tramvajaus Romoje, oro uoste Varšuvoje, viešojo transporto stotelėse Londone, pažintiniai turai žurnalistams ir kelionių organizatoriams, turizmo svetainė, TV ir radijo projektai, reklama e.platformose, tokiose kaip TripAdvisor JK, eDreams Italijoje, C-Trip Kinijoje, leidiniai, reklama įvairių avialinijų skrydžių žurnaluose, šalies pristatymas tarptautinėse turizmo parodose ir renginiuose.

"Kaip viena iš priemonių, žinoma, yra ir Lietuvą kaip patrauklią turizmo šalį reprezentuojančių video kūrimas bei sklaida", – rašoma atsiųstame atsakyme.

Šiemet Turizmo departamentas, skirdamas pinigus iš biudžeto, sukūrė šias Lietuvos įvaizdžio kūrimo reklamas: "#Welcometolithuania" klipas lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas skatinti būti savo šalies turizmo ambasadoriais ir skleisti gerą žinią apie Lietuvą (kaina – 2,3 tūkst. eur), trys klipai "Įdomūs žmonės" (1,4 tūkst. eur), skirti vietiniam turizmui skatinti, keturi žinomų Lietuvoje vaizdo tinklaraštininkų klipai (po 2 tūkst. eurų), aktyvaus turizmo klipai (6 tūkst. eurų), taip pat po vieną klipą – Japonijos, Vokietijos ir Izraelio turistams "Atostogos Lietuvoje" (po 7 tūkst. eurų).

"Visi šie vaizdo klipai įdėti oficialiose Lietuvos turizmo "Facebook" ir "YouTube" paskyrose "Lithuania. Real is beautiful" ir "Lietuva. O čia ar buvai?" bei "Facebook" paskyrose japonų, švedų, hebrajų, vokiečių, prancūzų ir italų kalbomis. Pagal peržiūrų skaičių sėkmingiausiais galėtume laikyti "#WelcometoLithuania" klipą, kuris sugeneravo 450 tūkst. peržiūrų ir pirmą kartą kurtą segmentuotą vaizdo klipą atskirai Japonijos rinkai", – teigė departamento atstovai.

"Mariaus Jovaišos, Jokūbo Laukaičio ar kitų iniciatyvomis, taip pat kitų institucijų kuriamais filmukais apie Lietuvą labai didžiuojamės ir džiaugiamės, nes tai patvirtina faktą, kad kiekvienas iš mūsų gali būti savos šalies ambasadorius. Tik bendromis jėgomis galime skleisti žinią pasauliui apie Lietuvą kaip šalį, kurią verta pasirinkti savo kelionei", – tikinama departamento rašte dienraščiui.

Jie pridūrė, kad Lietuvos įvaizdžio reklamos sėkmė matuojama atvykstamojo turizmo srautais. Pagal naujausią pirmojo šių metų pusmečio statistiką, sėkminga turizmo rinkodara pritraukė 7,7 proc. daugiau užsienio turistų Lietuvoje nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Svetimi vaizdai

Nors Valstybinis turizmo departamentas siekia aktyviai reklamuoti Lietuvą tarptautiniuose vandenyse, neišvengta ir skandalų.

Departamentas kritikos sulaukė paaiškėjus, kad platformoje su šūkiu "Real is beautiful" ("Tikra yra gražu") naudojamos ne Lietuvoje darytos iliustracijos. Nuotraukos buvo pigiai perkamos iš platformų "Shutterstock" ar "Flickr", o ne iš Lietuvos fotomenininkų, kurie užfiksuoja būtent Lietuvos vaizdus.

Tąkart konkursą valdyti "Real ir beautiful" platformą laimėjusi bendrovė "Turinio rinkodara" tikino, kad konkurso sąlygų nepažeidė, nes yra įsipareigojusi paskelbti 700 nuotraukų, iš kurių tik 350 turi būti originalios. Kitos skirtos perteikti emociją, o ne konkrečios vietos vaizdus.