„Šiandien žymime naujo etapo pradžią“, – penktadienį Vilniuje sakė A. Bakeris.

Galimybė kompensuoti už nusavintą asmeninį turtą atsivėrė Seimui pernai priėmus naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, kuris numato 37 mln. eurų kompensacijas. Iki tol kompensacijos buvo mokėtos tik už religinių bendruomenių, bet ne asmeninį turtą.

A. Bakeris šią programą pavadino „teisingumo matu“ turtą turėjusiems asmenims ir jų artimiesiems, kurie daugelį metų negalėjo gauti teisėtos kompensacijos.

Dabar matome susitarimą, kurio siekėme ilgą laiką.

Anot A. Bakerio, šis klausimas buvo derintas su ne vienu ankstesniu šalies aukščiausios valdžios vadovu.

„Dabar matome susitarimą, kurio siekėme ilgą laiką“, – teigė rabinas.

„Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” valdybos pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky sakė, jog asmenys kompensacijoms galės kreiptis kreiptis internetu, laiškais arba elektoriniu paštu.

„Mes daugiau orientuojamės į pagyvenusius žmonės, kurie techniškai nėra taip gerai išprusę. Mes orientuojamės į tai, kad mes nesame administracinės valdžios institucija, nepriimam administracinių sprendimų. Mes esame tam, kad padėtume žmonėms įgyvendinti tą įstatymą“, – kalbėjo ji.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak jos, pagrindinis fondo principas – „geranoriškumas ir pagalba žmonėms“.

Paraiškas pagal programą galės teikti žydų kilmės asmenys, kurie Lietuvoje gyveno iki 1945 metų gegužės 8 dienos bei turėjo turto, kuris buvo nacionalizuotas arba neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijos metu nuo 1940-ųjų birželio 15 dienos iki 1990 metų kovo 10 dienos ir neturėjo teisinės galimybės susigrąžinti nuosavybės teises pagal įstatymus, kadangi nuo 1991 metų birželio 18 dienos ir 2001 metų gruodžio 31 dienos jie nebuvo Lietuvos piliečiai.

Paraiškas teikti taip pat galės mirusių turto savininkų įpėdiniai, turto savininko sutuoktinis, tėvai arba vaikai, o jiems mirus – vaikaičiai arba vaikaičių sutuoktiniai. Prašymus taip pat gali teikti turto savininko testamente nurodyti įpėdiniai, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai arba vaikai, vaikaičiai arba vaikaičių sutuoktiniai.

Kreipdamiesi dėl kompensacijų asmenys turės pateikti nuosavybę įrodančius bei giminystės ryšį su savininku nurodančius dokumentus, įrodymus, jog asmuo įstatymo galiojimo metu negalėjo kreiptis bei dokumentus, kad jis yra teisėtas paveldėtojas.

Geros valios fondas prašymų laukia iki šių metų pabaigos, o kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.

Simbolinė kompensacija gali būti mokama už ūkinės-komercinės paskirties statinius, gyvenamuosius namus su priklausiniais bei butus su priklausiniais, tačiau nebus mokama už žemės sklypus.

Nauja įstatymo redakcija numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.

Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.