Kompensacijų už žydų religinių bendruomenių turtą fondas siekia, kad administravimo išlaidas galėtų dengti valstybės gautomis lėšomis. Pernai tam Geros valios fondas panaudojo 125 tūkst. 942 eurus, bet Valstybės kontrolės auditoriai pastebi, kad įstatymas neleidžia iš biudžeto gautomis lėšomis apmokėti administravimo išlaidas.

Seimui priėmus įstatymą dėl kompensacijos žydams už nusavintą turtą, Vyriausybė paskyrė specialų fondą joms valdyti, tačiau paties fondo išlaidoms lėšų nebuvo numatyta. Prieš porą metų Seimas pakeitė įstatymą, kad fondui išlaikyti būtų leidžiama naudoti lėšas, gautas už bankų palūkanas, tačiau fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sako – šių lėšų neužtenka.

„Neįmanoma įsivaizduoti nei vienos įstaigos, kurioje savanorystės pagrindais žmonės dirbs ir nenaudos pinigų. Todėl artimiausiu metu mes tikimės, kad įstatymas bus pakeistas, jau yra tas pasiūlymas, laukiame sesijos“, – BNS sakė F.Kukliansky.

Fondo valdymo finansavimo problema iškyla nebe pirmą kartą ir Seimas 2014 metais priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas, kad fondas palūkanas, gautas už Europos ekonominės erdvės valstybių bankuose laikomas lėšas, galės naudoti fondui  išlaikyti.

„Niekas nenumatė, kad bus tokios palūkanos. Šiandien, jei vienas žmogus dirbtų fonde, nors pagal Viešųjų įstaigų įstatymą turi būti direktorius ir buhalteris, bet jei dirbtų vienas žmogus, jis gautų 320 eurų „ant popieriaus“, kadangi tokios palūkanų normos, kurių niekas numatyti negalėjo“, – sakė F.Kukliansky.

Ji kartu pažymi, kad „fondas dirba gerai ir jokių priekaištų mums nepadaryta, išskyrus administracines išlaidas“. „Mus tikrina, ir tikrina, ir tikrina, ir viskas pas mus labai gerai, bet žmonės negali dirbti be pinigų“, – reziumavo fondo valdybos pirmininkė.

Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad fondas valstybės biudžeto lėšas, skirtas finansuoti tikslinius Lietuvos žydų religinius, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektus, naudoja ne tik šiam, bet ir įstatyme nenustatytiems tikslams – fondo administravimo išlaidoms finansuoti. 2015 metais tam buvo panaudoti 125 tūkst. 942 eurai, o 2012–2015 metais iš viso šiam tikslui panaudota 313 tūkst. 795 eurų.

Visais kitais atvejais, pažymi Valstybės kontrolė, Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas Vyriausybės kanceliarijos jai skirtas valstybės biudžeto lėšas pernai valdė, naudojo ir disponavo jomis teisėtai.

Auditoriai ne pirmą kartą turi pastabų dėl fondo lėšų panaudojimo fondo išlaikymui, tačiau jau anksčiau yra nurodę atskiro tyrimo dėl to nepradėsiantys, nes Vyriausybė ir fondas susitarė, jog šie pažeidimai bus išspręsti iki 2023-iųjų.

Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų (128 mln. litų tuometine valiuta) kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Į fondą pervesti pirmieji 869 tūkst. eurų buvo skirti kompensacijoms užsienyje gyvenantiems žydams, pinigai pasiekė 1,5 tūkst, žmonių, taip pat iš Geros valios fondo kas mėnesį išmokos mokamos ir Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems Lietuvos gyventojams.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.