Šio straipsnio idėja gimė redakcijos pašto dėžutėje radus trumpą, bet paslapčių pilną laišką. Danijoje gyvenantis Gertas Vintheris nurodė kelis intriguojančius faktus ir prašė pagalbos ieškant jo giminaičių, galbūt iki šiol tebegyvenančių Lietuvoje.
Istorikė-genealogė Kornelija Gureckaitė yra sudariusi daugybės giminių genealoginius medžius. Jos nenustebino G.Vintherio noras sužinoti, ar yra likusių gyvų artimųjų, nenustebino ir tai, kad to noro nenumaldė pirmosios nesėkmės. Ir prašymų sudaryti genealoginius medžius ji nevadina vien tik paprastu smalsumu.
"Tai noras pažinti praeitį. Kiekvienam ateina tas momentas, kai ima rūpėti ne tik tas, kas bus, bet ir tai, kas buvo", – pasakojo K.Gureckaitė.
– Nuo ko reikia pradėti? Ar tai ilgas sunkus procesas? – pasiteiravome K.Gureckaitės.
– Mitas, kad, pačiam einant į archyvus ar genealogų prašant, kad jie imtųsi sudaryti giminės medį, reikia turėti kalną dokumentų. Lengviausia, jeigu vienas iš žinomų protėvių būtų krikštytas ar gimęs iki 1940 m. Tuomet didelė tikimybė, kad bus išlikę bažnytiniai archyvai.
Svarbu žinoti tikslų protėvio vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą: miestą, kaimą, parapiją. Pravers ir tėvavardis. Teiraujamės, ar buvo tremti. Tremties bylose būna labai naudingos informacijos apie žmogų, jo veiklą.
– Kaip giliai įmanoma nusikasti, ieškant savo protėvių?
– Kalbant apie Lietuvos gyventojų genealoginius medžius, riba yra maždaug XV a. pabaiga. Seniausias mano sudarytas giminės medis siekia XVI a. pradžią. Tai buvo kilmingų bajorų giminė. Atradome visus bajorystės įrodymus, daugybę dokumentų.
Valstiečių giminių genealoginius medžius sudėlioti pavyksta tik iki XVIII a. vidurio. Informacijos apie valstiečius daugiausia randame metrikacijos formuliaruose, tiesa, pasitelkiame ir inventorius, mokesčių mokėtojų surašymus bei pan.
Metrikų knygos Lietuvoje buvo pildomos nuo XVI a. pabaigos, tačiau iki XVIII a. vidurio jose pateikiama informacija būdavo tokia skurdi, kad ji nebeleidžia leistis dar viena karta žemiau. Informacijos apie bajorų gimines randame ir įvairiuose kitokiuose dokumentuose, tad ir jų giminių genealoginiai medžiai siekia senesnius laikus.
1826 m. Rusijos imperijoje buvo įsakyta išplėsti santuokos metrikų formuliarus nurodant jaunųjų tėvus. Iki tol būdavo nurodoma, pavyzdžiui, taip: tuokėsi Ona Onaitė ir Antanas Antanaitis. Nebūdavo nurodomas net jų amžius. Tad yra didžiulė problema bandant šeimos medžiu leistis žemyn. O jeigu tame pačiame kaime gyveno dvi Onos Onaitės ar du Antanai Antanaičiai?
Daug kas priklauso ir nuo religijos. Kiekviena religinė bendruomenė turėjo savo metrikų pildymo principus. Ypač skurdūs buvo liuteronų formuliarai. Tad sunku ką nors iš jų išpešti, atrasti sąsajų, jei nėra papildomų dokumentų.
– Kas labiausiai trukdo paieškoms?
– Bėgant laikui dingusios registracijos knygos. Pavyzdžiui, 1940 m. yra labai sudėtingas laikas, kai pradėtos vykdyti nacionalizacija, pirmoji sovietizacija, ir iš bažnyčių buvo masiškai išvežamos metrikų knygos į civilinius metrikacijos biurus. Dėl to šiuo metu situacija yra tokia, kad dalis šių istorinių dokumentų yra sunaikinti, dalis yra mūsų, dalis – kaimyninių šalių archyvuose, dar kita dalis likę regionuose, bažnytėlėse. Sunku sugaudyti, kur ko ieškoti.
– Tai kaip jūs ieškote? Kur gali pradėti ieškoti savo šaknų kiekvienas norintysis?
– Archyvai, bibliotekos, skaitmeninės duomenų bazės. Latvių, dalis Rusijos archyvų yra suskaitmeninti ir juos galima peržiūrėti net neišeinant iš namų. Ieškant gyvų giminaičių, imi telefoną ir skambini klebonui, klausi, ar yra žmonių su konkrečia pavarde. Tenka nuvažiuoti į vietą ir ieškoti tiesiogiai.
– Ar sunkios tokios paieškos neįgudusiam žmogui?
– Reikia didelio kruopštumo, atkaklumo ir mokėti mažiausiai tris kalbas: rusų, lenkų ir lotynų. Dar pravers vokiečių kalbos žinios. Vienaip ar kitaip mūsų istorija glaudžiai susijusi ir su Vokietija, tad dalis dokumentų buvo rašoma vokiečių kalba. Vienas trūkumas – įstatymais apribotas priėjimas prie tam tikrų istorinių duomenų. Eiliniams interesantams tam tikri duomenys yra nepasiekiami, tačiau jie prieinami ekspertams. Tad mano situacija palankesnė – turiu daugiau galimybių.
Dar reikėtų žinoti, kad dokumentai yra nespausdinti, rašyti ranka, tad kartais reikia nemenkai pasukti galvą norint perskaityti vieną ar kitą užrašą. Išlikusiuose dokumentuose daug klaidų, tad absoliučiai pasitikėti dokumentuose esančia informacija negalima. Reikia dokumentą vertinti kritiškai, o tai ne mėgėjo, bet istoriko amatas.
– O kaip su nesantuokiniais vaikais? Kaip jie būdavo dokumentuojami?
– Jie taip pat buvo krikštijami ir duomenys fiksuoti knygose. Vienintelis dalykas, ko nesužinosime, – tėvystės, nes dokumentuose prie grafos "Tėvas" tiesiog būna palikta tuščia vieta. Parašyta, kas motina, ir pridurta pastaba, kad vaikas gimęs ne santuokoje. Jeigu yra prisiminimų giminėje, kas galėjo būti tėvas, viskas gerai. Kitaip tai greičiausiai ir liks paslaptis.
Mano giminėje yra tokia pati situacija. Žinau, kas yra mano prosenelė, kas yra jos mama, o kas jos tėvas – neaišku. Tiesiog parašyta, kad mano proprosenelė Telšių miestietė Veronika Barauskaitė pagimdė tris dukreles ir visos yra nesantuokinės.
Beje, XIX a. pirmoje pusėje nesantuokinį berniuką būtinai apsiimdavo globoti kas nors iš šeimos. Iš išskaičiavimo. Kasmet caro kariuomenė rinkdavo rekrūtus. Į kariuomenę visų pirma būdavo išstumiami tie nesantuokiniai.
– Ką dar apie protėvius galima sužinoti iš istorinių dokumentų? Negi tik tiek: kada gimė, kada su kuo susituokė, kada kurio vaiko susilaukė?
– Galima atrasti įvairių dalykų. Esame prikūrę įvairių mitų, kad senieji laikai – nekaltybės amžius. Pamatytumėte, kas darydavosi metrikų knygose po karų, marų. Pasipildavo nesantuokinių vaikų. Mano kolega yra radęs net aštuonis nesantuokinius tos pačios moters vaikus ir nurodoma, kad visus juos krikštijo tas pats vyras. Logiška manyti, kad jis ir buvo biologinis tėvas.
Dėl dorovės vykdavo bažnytiniai teismai. Zabludnie žizni. Tokių bylų yra tūkstančiai. Kai pradedi skaityti, oi, ko randi. Pavyzdžiui, vienas bajoras vedė šešiolikos metų bajoraitę ir toliau linksminosi su jos seserimis. Jam dėl to buvo užvesta storiausia byla. Kartais atrodo, kad dabar mes gyvename konservatyvesnėje visuomenėje, nei ji buvo anksčiau.
Nagrinėjant mirties priežastis yra paaiškėję, kad giminę karta iš kartos lydi panaši lemtis. Viena klientė, kurios tėtis mirė vos jai gimus, paprašė sudaryti jos tėvo giminės medį. Paaiškėjo, kad visi tiesioginės linijos vyrai mirė labai jauni. Jų mirties priežastis buvo įrašyta kaip džiova (tuberkuliozė). Tiesa, metrikus XIX a. sudarydavo kunigai. Ligoninių, špitolių, buvo labai mažai, tad galima rasti nurodytas įvairias keistai skambančias mirties priežastis, pavyzdžiui, žarnų susisukimas. Dažniausia nurodoma liga – džiova, taip pat ir vėžys. Tad mitas, kad tik dabar yra tiek daug vėžio atvejų. Kaip mirties priežastis jau ir XIX a. būdavo minimas ir diabetas.
– Ar atrandate dalykų, kurių nesinorėtų sakyti klientams?
– Yra buvę situacijų, kai paaiškėjo, kad prosenelis vadovavo būriams, kuriems duodavo įsakymus žudyti. Tai yra buvo budelis. Sužinoti tokį dalyką giminei gali būti šokas. Nemalonu paneigti gražias giminės legendas. Kai kurie būna įsitikinę, kad turi prancūziško kraujo – yra susiję su Napoleono kariais. O pasirodo, nė velnio, protėvis buvo paprastas valstietis, tik su įdomia pavarde. Bet būna, kad žmonės nė neįtarė, kad yra iš bajorų giminės.
Gal tai jūsų ieško?
"Senelis Nielsas niekada mums nieko nepasakodavo apie tuos laikus ir gyvenimą Lietuvoje, nors jo ir klausinėdavome, kur, kada, kaip ir kodėl. Prieš penkiolika metų mano teta Jennė, mano mama Rita ir jos sesuo Lisė planavo vykti į Lietuvą, surasti senelės Onos tėviškę. Bet jos taip ir nenuvažiavo", – kreipdamasis į "Kauno dieną" pasakojo Gertas Vintheris.
Idėja surasti kitą dalį Onos šeimos, esančios Lietuvoje, ilgainiui užsikrėtė jis pats. "Tik nežinau, kur pradėti ieškoti", – apgailestavo G.Vintheris. Jo ir jo tetų vis neapleidžia mintis apie Lietuvoje gyvenančius giminaičius, knieti užpildyti giminės medžio spragas.
G.Vintheris žino, kad jo senelis Nielsas Peteris iš Danijos į Vilkaviškį atkeliavo paskui savo draugą Peterį Nøhrą. Pastarasis Vilkaviškyje nuo 1922 m. dirbo fermoje, tačiau po trejų metų grįžo į Daniją.
N.Peteris liko Lietuvoje, tame pačiame Vilkaviškio rajone ir susituokė su savo pirmąja žmona Ona Uknevičiūte (1929 m. vasario 11 d.). G.Vintherio duomenimis, vestuvės vyko Alvitoje, tačiau Vilkaviškio rajone yra kaimas, pavadinimu Alvitas, tad tuoktasi greičiausiai jame.
Mūsų šalyje pagyvenusi jauna šeima nusprendė persikelti į Daniją. "Lietuvoje jie buvo iki 1936–1937 m. Manau, kad į Daniją jie turėjo pasitraukti dėl rusų grėsmės. Jie jau buvo susilaukę dviejų mergaičių, dar viena vėliau gimė Danijoje", – pasakojo danas. Ten jiems gimė dar viena dukra.
G.Vintheris žino, kad Ona mirė 1944 m., būdama vos 38 metų. Mirus žmonai, N.Peteris pasamdė namų tvarkytoją Lillę, kad padėtų namų ruošoje ir su vaikais. Ji turėjo keturis savo vaikus, tad po vienu stogu kaip šeima iš viso apsigyveno septyni vaikai.
Viena Lillės dukterų – Rita – ir yra G.Vintherio mama. Pats G.Vintheris gimė 1953 m. Danijoje. Anot jo, Danijoje Ona turi penkis anūkus ir dešimt puikių proanūkių.
Peržvelgusi Alvito santuokos knygas K.Gureckaitė išties rado nurodyta, kad 1929 m. susituokė Nielsas ir Ona. Nurodoma, kad jai – 23 metai. Ji yra iš Babravo kaimo, Virbalio parapijos. Jos tėvai – Antanas Uknevičius ir Pranciška Visockaitė iš Gražulėnų kaimo Virbalio parapijos. Dokumentuose rašoma, kad O.Uknevičiūtė užsiėmė žemės ūkiu.
"Radau dar vieną dokumentą, kad 1930 m. jiems gimė sūnus Jonas. Nežinau jo likimo, bet gali būti, kad jis neišgyveno, jeigu giminaitis mini, kad į Daniją Nielsas ir Ona iškeliavo tik su dviem dukterimis", – pasakojo K.Gureckaitė.
"Niekada nieko nežinojome apie Joną", – teigė G.Vintheris ir išreiškė viltį, kad straipsnį paskaitę jo giminaičiai arba šiuos pažįstantys žmonės atsilieps ir jis bei jo artimieji daugiau sužinos vieni apie kitus.
Kontaktiniai duomenys
Jeigu manote, kad galite padėti G.Vintheriui išnarplioti Onos giminės medį arba pats esate šio medžio dalis, susisiekite su redakcija adresu [email protected] arba tel. (8 37) 302 261.
Naujausi komentarai