„Manau, tai lėmė daug aspektų, susiklosčiusių daug įvairių aplinkybių. Pirmiausia tai netinkamas mokinių požiūris ir nenoras daug dirbti. Renkantis egzaminus nebuvo įsivertinta, ar tikrai tas egzaminas reikalingas, ar tikrai mokinys gali jį išlaikyti. Taip pat mokytojo ne visai taikliai parinkti mokymo būdai. Be jokios abejonės, ir mokymo turinio apimtis darė savo įtaką. Egzamino užduočių skaičius, mokiniai sakė, buvo per didelis, tad jie nespėjo kai kurių perrašyti, atlikti. Ko gero, nesėkmės faktorius ir karšta diena pasitaikė... daug dalykų. Mes apie tai galvojom ir ieškosim priežasčių ir ateityje“, – sakė Seirijų Antano Žmuizdinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė.

Ji teigė, kad tokių prastų egzaminų rezultatų gimnazijoje dar nėra buvę.

„Visaip būdavo – ir geresnių, ir prastesnių rezultatų. Aišku, tokios situacijos iki šiol dar nėra buvę“, – tvirtino gimnazijos direktorė.

A. Žmuizdinavičiaus gimnazijoje mokosi nedaug mokinių, tad juos visus lengva prižiūrėti, teigė Z. Ščerbetkienė. Nepaisant to, vaikus matematikos išmokyti sunku dėl jų priešiško nusistatymo šitam mokslui.

Susiklostė taip, kad vaikai ne viską atgamino.

„Tų signalų buvo. Kadangi vaikų nėra daug, mes labai atidžiai sekame jų mokymąsi, juos matome. Jiems buvo įspėti, kad reikėtų pakelti mokymosi kartelę, kad reikėtų daugiau dirbti, gerinti pasiekimus. Apie tai buvo kalbėta daug kartų. Akcentuočiau vaikų požiūrį – matematika sunkus dalykas, nepatinka ir nesimokysiu. Mokytoja tikrai labai atsakingai rengia vaikus egzaminui, labai daug ir įvairiais aspektais suteikė medžiagą ir stengėsi, kad tas egzaminas ne tik būtų išlaikytas, bet ir kuo geriau išlaikytas. Susiklostė taip, kad vaikai ne viską atgamino. O pažymiai – dviejų vaikų, kurie išlaikė, buvo devynetai, o kitų – ketvertai, penketai, šešetai ir septynetukai“, – vardino Z. Ščerbetkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Matematikos mokytoja sukrėsta dėl tokių savo mokinių rezultatų.

„Šiandien aš neturiu žodžių įvardinti mokytojos savijautą, ji – labai bloga. Manau, tiek ši, tiek kiti mokytojai nėra nusipelnę taip jaustis po egzamino, nes jie daug dirba. Nerimauja iki egzamino, nerimauja laukdami rezultatų ir dar nerimauti jų sulaukus – didelis emocinis krūvis šiems žmonėms“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.

Nepaisant to, mokytoja vis tiek tenka dalis atsakomybės.

„Tai yra visų atsakomybė ir dalis atsakomybės mokytojai, be jokios abejonės, tenka. Manau, kad būtent šitiems vaikams reikėjo kitokių mokymosi metodų. Gal reikėjo iš jų daugiau reikalauti, daugiau juos įdarbinti. Greičiausiai, kad yra ką patobulinti, pakeisti, bet buvo dirbama daug, atsakingai ir buvo padaryta labai daug“, – komentavo Z. Ščerbetkienė.

Anot jos, šios situacijos dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų greitai išspręsti nepavyks, tačiau siūlo lengvinti matematikos kursą ir šio egzamino nedaryti privalomu norintiems įstoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.

„Vaikai pirmiausia turi suprasti savo atsakomybę ir pradėti daug ir kruopščiai dirbti. Manau, kad ugdymo turinys turėtų būti sumažintas, nes užduotys atliekamos greitai, o jeigu vaikai dar namuose ne viską padaro, tai jiems ne viskas ir lieka galvoje. Kitas dalykas – svarstytina, ar tikrai visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas reikalingas matematikos egzaminas“, – svarstė Z. Ščerbetkienė.