Parlamentas kovą 50 balsų „už“, 17 – „prieš“ ir 12 Seimo narių susilaikius po pateikimo pritarė tokiai dviejų „valstiečių“ iniciatyvai. Toliau ji bus svarstoma, dėl šios pataisos paprašyta Vyriausybės išvados.

Pataisą siūlantys „valstiečiai“ laikosi pozicijos, kad vietos mokyklos negali būti uždaromos prieštaraujant bendruomenei, opozicija teigia, kad taip kenkiama tiems patiems vaikams, nes mažose mokyklose jie gauna žemesnio lygio išsilavinimą, ypač, jei turi mokytis jungtinėse klasėse.

„Problema, kai miestelių mokyklos uždaromos savivaldai priėmus savarankišką sprendimą, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę. Šio teisės akto tikslas – įteisinti bendruomenės nuomonę taip pat įstatymu“, – pristatydama pataisą sakė viena jos iniciatorių Vida Ačienė.

Švietimo įstatymas šiuo metu numato, kad bendrojo ugdymo mokyklas pagal Vyriausybės patvirtintas švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisykles likviduoja ar pertvarko savivaldybės. Į įstatymą siūloma įrašyti, kad tokie sprendimai būtų priimami mokyklos tarybos pritarimu.

Problema, kai miestelių mokyklos uždaromos savivaldai priėmus savarankišką sprendimą, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę.

Taip pat „valstiečiai“ siūlo iš įstatymo braukti dabartinę nuostatą, kad tais atvejais, kai kyla konfliktinė situacija ir savivaldybės planams dėl mokyklos pertvarkos prieštarauja mokyklos bendruomenė, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo komiteto narys, konservatorių frakcijos atstovas Mantas Adomėnas pasisakydamas prieš siūlymą, „valstiečių“ pataisą pavadino „ciniška nusikalstama beprotybe“.

„Turime labai aiškiai suprasti, kas vyksta šiuo įstatymo projektu, tai yra bendruomenės veto įtvirtinimas prieš bet kokį švietimo įstaigos tinklų pertvarkymą, kitaip tariant, galimybės atidavimas už visų mokesčių mokėtojų pinigus vietos bendruomenei patenkinti savo interesus, kurie labai dažnai būna labai trumparegiai ir nesiekiantys toliau savo daržo tvoros“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, ar ar tikrai vaikui geriau mokytis kaimo mokykloje prie namų, kur išsilavinimas nebūtinai bus tokio lygio kaip miesto mokykloje.

„Ar ne geriau iš tiesų jam būtų važinėti autobusiuku ir užtikrinti, kad jį vežiotų, ir jis gautų geriausią išsilavinimą, būtų tarp mokinių, kurie motyvuoti, konkurencingi, stengtųsi mokytis ir įkvėpti kitus?“ – klausė parlamentaras.

V. Ačienė į tai atsakė, kad „labai ginčytinas klausimas, ar mažoje mokykloje, bent jau pagrindinėje mokykloje, ta ugdymo kokybė yra prastesnė negu didelėje mokykloje“.

„Aš manau, kad kaip tik atvirkščiai“, – sakė „valstietė“, – „Mokiniai gauna daug daugiau dėmesio ir ta bendruomenė daugiau kaip šeimos pasidaro, ten visi vieni kitus pažįsta ir nemanau, kad visais atvejais pavėžėjimas išgelbėtų mokymosi kokybę“.

Pataisos iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas ragino „nustoti menkinti ir priešinti kaimo mokyklas, miesto mokyklas, bandyti lyginti visokiais statistiniais vidurkiais, paimant Licėjų, kur yra rinktiniai vaikai, ir paimant mokyklą, kur moko visus“.

„Švietimas turi būti prieinamas vienodai visiems, ar tu turi pinigų, ar neturi, ar tu gyveni kaime, ar mieste, visi turi gauti vienodas ir prieinamas paslaugas“, – teigė komiteto vadovas.