Jos teigimu, profsąjunga reikalauja mokytojų atlyginimus didinti 56 procentais.

Ministerijos duomenimis, LŠDPS reikalavo nuo rugsėjo 1 dienos pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo kitų metų – dar 30 procentų.

ŠMSM skaičiavimais, šiam reikalavimui įgyvendinti šiemet papildomai reikėtų 138 mln. eurų, kitais metais – 1,135 mlrd. eurų. 

„Mes esame už sąlygų gerinimą mokytojams, pagrindinis derybų neadekvatumas ir yra šis, kad abi pusės, būdamos vieningos pozicijos šiuo klausimu, finale nesutaria tik dėl realių valstybės galimybių. Iki šiol derybos pavykdavo, tačiau šį kartą LŠDPS reikalavimai yra nesuderinami su valstybės biudžeto galimybėmis ir konstruktyvaus dialogo būdu rezultato pasiekti nepavyko“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2024 metais vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc., tuo metu pagal profsąjungos reikalavimus, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasiektų 176 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 187 procentus.

LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė savo ruožtu BNS sakė, kad jų pasiūlyti procentai būtent ir užtikrintų minėto įsipareigojimo įgyvendinimą.

Pasak jos, remdamiesi ekonominėmis prognozėmis skaičiavimus atliko profsąjungos samdyti ekonomistai.

„Kad būtų pasiektas 130 proc. VDU, mokytojų atlyginimus reikia kelti taip: ne mažiau kaip 20 proc. rudenį ir 30 proc. sausį“, – teigė E. Leiputė-Stundžienė.

Anot ministerijos pranešimo, LŠDPS taip pat siūlė mažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki trejų metų – iki dešimt mokinių (dabar iki dvejų metų – dešimt; nuo dvejų iki trejų metų – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo trejų metų iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).

„Mūsų pasiūlymas buvo ilgalaikis, siūlėme mažinti klases palaipsniui pasiekiant tam tikrą moksleivių skaičių. Atlikome mokinių pasiekimų analizę, ir pamatėme, kad mokyklose, kur klasės nedidelės, rezultatai yra daug geresni negu didžiosiose klasėse“, – BNS sakė E. Leiputė-Stundžienė.

Anot jos, klasių mažinimas neišvengiamas ir dėl nuo rugsėjo pradedamo įgyvendinti įtraukiojo ugdymo.

„Pagal naują modelį, klasėje gali būti iki trijų vaikų su dideliais ir labai dideliais poreikiais. Įsivaizduokite, kaip mokytojas galės dirbti. Natūralu, kad tas skaičius turi būti gerokai mažinamas, norint užtikrinti ugdymą visų poreikių vaikams“, – teigė profsąjungos atstovė.

ŠMSM teigimu, klasių mažinimas pareikalautų didelių papildomų finansinių išteklių, o mokytojų finansinės padėties nepagerintų: būtų investuojama į darbuotojų skaičiaus augimą, bet ne į kiekvieno mokytojo atlyginimo kėlimą.

Klasių mažinimas reikštų klasių skaičiaus augimą ir atitinkamai – didesnį mokytojų poreikį, kai mokytojų jau šiuo metu trūksta.

„Klasių mažinimas reikštų klasių skaičiaus augimą ir atitinkamai – didesnį mokytojų poreikį, kai mokytojų jau šiuo metu trūksta“, – teigia ministerija.

Be to, mažinant mokinių skaičių klasėje, ne tik reikėtų didelio papildomo finansavimo, bet ir smarkiai paaštrėtų patalpų – naujų mokyklų – problema. Pavyzdžiui, vien Vilniuje net nekeičiant mokinių skaičiaus klasėse reikia apie 200 mln. eurų naujoms mokykloms statyti ir atnaujinti esamas.

ŠMSM specialistai paskaičiavo, kad, norint įgyvendinti LŠDPS reikalavimą ir sumažinti maksimalų leistiną mokinių skaičių, klasių komplektų padaugėtų iki 4,4 tūkst., tai yra maždaug 30 proc., mokytojų poreikis išaugtų beveik 6 tūkst. arba 23 procentais. Tokiu atveju lėšų poreikis vien atlyginimams išaugtų apie 152 mln. eurų.

Minėtam papildomų klasių skaičiui reikėtų beveik 100 naujų mokyklų, jų statyba kainuotų iki 2 mlrd. eurų.

Ministerija tvirtina siūliusi inicijuoti teisės aktų pakeitimus, sudarančius prielaidas mažinti mokinių skaičių klasėse ir užkardyti perpildytų klasių formavimą, tačiau toks pasiūlymas profesinės sąjungos esą netenkino.

„ŠMSM atstovai ragino tęsti derybas ir tartis dėl realias valstybės galimybes atitinkančių sprendimų, tačiau LŠDPS kompromisams buvo nenusiteikusi, todėl pasirašytas nesutarimų protokolas“, – pranešė ministerija.

Jos duomenimis, bendros valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui šiemet sudaro 3,5 mlrd. eurų.

E. Leiputė-Stundžienė BNS pabrėžė, kad valstybė turėtų rodyti realų, o deklaratyvų rūpestį švietimu.

„Nežinau, ar buvo kada nors švietimo sistemoje situacija, kai nuo rugsėjo mokyklas palieka ne po vieną mokytoją, o dešimtimis. Norint pritraukti naujų mokytojų, turbūt reikia ką nors daryti, ne tik deklaratyviai kalbėti, kad mokytojas – prestižinė profesija, o švietimas – prioritetas“, – sakė profsąjungos vicepirmininkė.

Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinė sutartis su LŠDPS pasirašyta pernai kovą, šiemet profsąjunga kreipėsi dėl jos atnaujinimo.

Pasirašius nesutarimų protokolą, profesinė sąjunga gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą. 

Ministerija yra sudariusi dar dvi Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvines sutartis: su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ bei su Lietuvos šveitimo įstaigų vadovų profesine sąjunga.