Gitanas Nausėda: Sporto rūmai yra mūsų architektūros raidos simbolis, griauti būtų neatsakinga

„Tai yra mūsų architektūros paveldo objektas, (...) todėl griauti tai, kas yra pripažįstama kaip tam tikra architektūrinė vertybė, atspindinti tam tikro mūsų architektūros raidos laikotarpio simbolį, tikrai manau, kad tai būtų neatsakinga daryti“, – lankydamasis Padvarionių pasienio užkardoje penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo daliai žydų bendruomenės pareiškus, jog Sporto rūmų pastatas turėtų būti nugriautas. Spaudos konferenciją penktadienį surengusi Chabado Lubavičo žydų organizacija taip pat prašo šioje vietoje nekurti memorialo, o išsaugoti ten esančias senąsias Šnipiškių žydų kapines.

Tuo metu Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti grupės parlamentarų parengtą nutarimo projektą, kuriame Vyriausybei siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui, tuo pat metu įamžinant senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą.

Kalbėdamas apie žydų bendruomenės reakcijas dėl Sporto rūmų, G. Nausėda pabrėžė, kad planai dėl pastato ateities neigiamai nepaveiktų žydų tautos tragedijos atminimo.

„Buvome pasikvietę į susitikimą Prezidentūroje konkrečiai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę (Fainą Kukliansky – BNS) ir ji girdėjo, apie kokius planus kalbama. Taip kad šiuose planuose nėra jokio triukšmo arba jokių pasilinksminimų idėjų organizuoti ten. Tai yra kalbama tik apie labai konkrečias misijas, apie konferencijas, galbūt apie rimtosios muzikos koncertus, taip kad tai niekaip, manau, neigiamai nepaveiktų žydų tautos tragedijos ir jos atminties“, – akcentavo šalies vadovas.

„Manau, kad čia reikalinga dar tolesnė diskusija ir turbūt turime dar atviriau ir labai rimtai, atsakingai pristatyti, apie kokius planus kalbame, nes dažniausiai nesusišnekėjimas vyksta tada, kai kažkas kažko iki galo nesupranta ir tada prisigalvoja baimių, kurių šiaip neturėtų būti“, – nurodė G. Nausėda.

Kaip skelbė BNS, parlamentarai siekia, jog Sporto rūmai taptų nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dabar jie turi regioninės reikšmės saugomo objekto statusą.

Ingos Ruginienės Ministrų kabineto vertinimu, pastatas sostinės centre galėtų virsti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei.

1971 metais Vilniuje, ant Neries kranto, Koncertų ir sporto rūmai pastatyti buvusių senųjų žydų kapinių teritorijoje. Jos čia veikė nuo XVI amžiaus. Judaizmo dogmos griežtai riboja žydų kapų judinimą.