Penktadienį žvalgybos institucijos pristatė kasmetinę grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ataskaitą, kurioje – rizikos dėl Kinijos įtakos, Rusijos bei Baltarusijos bandymų daryti įtaką strateginiams šalies transporto, energetikos, aukštųjų technologijų sektoriams. Tarp svarbiausių dienos įvykių – ir opozicinių konservatorių frakcijos nario Kazio Starkevičiaus sprendimas atsisakyti parlamentaro mandato, politikui figūruojant galimos plataus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje byloje.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Naujausioje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje skelbiama apie didėjančias saugumo rizikas Kinijoje gyvenantiems ir į ją vykstantiems Lietuvos piliečiams. Anot šalies žvalgybos institucijų, įtempti dvišaliai santykiai didina Kinijos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie šioje šalyje gyvenančius ar į ją vykstančius mūsų šalies piliečius ir panaudoti ją žvalgybai ar politiniam spaudimui. Anot žvalgybos, grėsmę taip pat kelia didėjanti Pekino karinė galia, stiprėjantys ryšiai su Kremliaus režimu, taip pat – tarptautinei rinkai pristatyti Kinijos dirbtinio intelekto pokalbių robotai „DeepSeek“ ir „Qwen“. Kaip nurodoma, siekdamas mažinti tarptautinę izoliaciją Baltarusijos režimas taip pat didina bendradarbiavimą su Kinija. Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, o Rusija, naudodamasi šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje.
Korupcijos byloje figūruojantis Kazys Starkevičius atsisakė Seimo nario mandato. Apie tai politikas pranešė socialiniame tinkle. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijai parlamente atstovavęs K. Starkevičius teigė esąs ramus bei tikino, kad toliau ginsis teisinėmis priemonėmis. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog šis kolegos sprendimas yra teisingas bei turėtų būti pavyzdžiu kitiems politikams, kaip elgtis tokiose situacijose. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas K. Starkevičiaus sprendimą atsisakyti mandato taip pat vadino teisingu ir pabrėžė, jog tai palengvins situaciją visam parlamentui. K. Starkevičiaus vietą Seime užims buvusi parlamentarė Angelė Jakavonytė.
Generalinė prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, susijusį su buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus 2019 m. kreipimesi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką nurodytų aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Generalinėje prokuratūroje 2024 m. liepą dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Minėtas kodekso straipsnis numato atsakomybę už piktnaudžiavimą. Atlikus šį ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad atlikti patikrinimai vyko teisėtai, vadovaujantis nustatyta tvarka, tarnybine padėtimi nebuvo piktnaudžiaujama. 2024 m. birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog tuometis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai padarė išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Generalinė prokuratūra pranešė nagrinėti teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl terorizmo nusikaltimų, joje penkiems Lietuvos, Rusijos, Ukrainos piliečiams pateikti kaltinamai organizavus ir planavus įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse. Tyrimo metu aktyviai bendradarbiauta ir su VSD pareigūnais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais. Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Naujausioje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje žvalgyba praneša apie rizikas šalies saugumui dėl išliekančių galimybių Baltarusijoje statyti naują atominę elektrinę, priešiškų valstybių bandymus daryti įtaką strateginiuose šalies sektoriuose ir įmonėse, tokiose kaip „Achemos grupė“. Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) teigimu, ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčios įmonės ir atskiri šių valstybių piliečiai domisi Lietuvos transporto, energetikos, aukštųjų technologijų sektoriais, siekia įgyti prieigą prie Lietuvai strategiškai svarbios infrastruktūros, kaip priedanga naudojasi Lietuvos įmonėmis, norėdamos perimti Vakarų karo pramonės technologijas. Žvalgybos teigimu, Rusija toliau siekia trikdyti strategiškai svarbių karinio mobilumo projektų Baltijos šalyse, tokių kaip geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, vystymą, renka informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą. Nors, Lietuvos žvalgybos tarnybų teigimu, 2023–2025 m. Baltijos jūroje įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais, pabrėžiama, kad ši infrastruktūra išlieka pažeidžiama.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorės Audronės Mikalauskienės veiksmų pradėjusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pati A. Mikalauskienė teigia, jog apie jos, kaip vadovės, atžvilgiu pradėtą tyrimą ministerija informavo vasario pradžioje, jis atliekamas pagal 2024 m. vykdytos VMVT reformos metu atleisto darbuotojo skundą, dėl jo atleidimo pradėti teisminiai procesai, po kurių jis sugrąžintas į darbą. Tarnybos direktorė taip pat užsiminė, jog informacija apie tyrimą paviešinta jos kompetencijų vertinimo laikotarpiu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Septintą dieną tęsiasi JAV ir Izraelio karinė operacija Irane. Izraelis ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę, o penktadienį – pradėjęs naują smūgių bangą Irano infrastruktūrai. Izraelio generalinio štabo viršininkas taip pat užsiminė apie „tolesnius netikėtumus“ būsimose operacijose Irane, tačiau jų nekonkretizavo. JAV prezidentas pareiškė, kad Irano oro gynybos ir raketų pajėgumai visiškai arba beveik sunaikinti, o amerikiečių karių dislokavimas Islamo Respublikoje būtų „laiko švaistymas“. Irano kariuomenė, savo ruožtu, pareiškė atakavusi JAV bazes Kuveite ir žadėjo tęsti smūgius.
Ukraina apkaltino Vengriją paėmus įkaitais „Oščadbank“ banko darbuotojus. Budapešte sulaikyti septyni ukrainiečiai iš Austrijos į Ukrainą važiavo dviem banko automobiliais ir gabeno 40 mln. dolerių grynaisiais bei devynis kilogramus aukso. Ukraina išsiuntė oficialią notą, reikalaudama nedelsiant juos paleisti. Po šios žinios Ukraina perspėjo savo piliečius vengti kelionių į Vengriją. Vėliau penktadienį Budapeštas pranešė ukrainiečius sulaikęs dėl „įtariamo pinigų plovimo“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pinigų gabenimą prižiūrėjo buvę aukšti Ukrainos pareigūnai, išsiųsiąs juos iš šalies. Ukrainos bankas teigė ketinantis siųsti darbuotojų komandą į Vengrijos sostinę atvejui ištirti.
Pentagonas oficialiai informavo technologijų milžinę „Anthropic“, kad ji ir jos „Claude“ paskelbti rizika tiekimo grandinei, pranešė JAV žiniasklaida. Tai pirmas kartas, kai tokios griežtos priemonės imamasi prieš JAV įmonę. Iki šiol ji taikyta tik prieš priešiškų šalių bendrovėms kaip Kinijos „Huawei“. Po šio sprendimo JAV gynybos sektoriui skirtų produktų tiekėjai ir rangovai privalės patvirtinti, kad dirbdami su Gynybos departamentu nenaudoja „Anthropic“ sukurto dirbtinio intelekto roboto „Claude“ modelių. Ginčas tarp bendrovės ir Gynybos departamento kilo dėl to, kad „Anthropic“ tvirtai laikėsi pozicijos, jog jos technologijos neturėtų būti naudojamos masiniam stebėjimui ar visiškai autonominėms ginklų sistemoms. Tai įsiutino Pentagono vadovą, tvirtinusį, kad institucija laikosi įstatymų ir kad tiekėjai, su kuriais pasirašomos sutartys, esą negali diktuoti sąlygų, kaip turėtų būti naudojami jų produktai.
Naujausi komentarai