Nepaisant anksčiau šį mėnesį vykusių kratų bei suteikto specialiojo liudytojo statuso, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis iš pareigų nesitraukia – jis ir toliau vadovaus šiai politinei jėgai. Tai paaiškėjo po pirmadienį vykusio partijos surengto valdybos posėdžio. Pirmadienį darbą baigė kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė, kuriai buvo pavesta peržiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, paruošti patobulintą įstatymo projektą. Pristatytame projekte numatomi įvairūs pokyčiai: visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pasikeitimai, generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. Minėtas projektas Seimą pasieks netrukus prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Tiriant galimą didelio masto korupciją specialiuoju liudytoju STT apklaustas S. Skvernelis pranešė, kad toliau vadovaus Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Parlamentaras teigė, jog šiuo metu nėra jokių priežasčių, dėl kurių jis turėtų atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. Be to, jis pažymėjo partijos valdybos posėdžio metu iš kolegų nesulaukęs raginimų trauktis. Tuo metu partijos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius pabrėžė, jog partijos pozicija yra nepakitusi – palaikymas S. Skverneliui toliau išlieka. Netrukus po šių pareiškimų buvęs parlamentaras Vytautas Bakas pranešė apie sprendimą išstoti iš partijos.
Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų parengtas projektas, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pokyčiai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus. Be to, ji turėtų kasmet iki balandžio 30 dienos paskelbti ir pateikti Seimui metinę visuomeninio transliuotojo ataskaitą. Atsirastų ir Tarybą aptarnaujantis biuras, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbą. Taip pat numatoma, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba. Ji vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo išrašytas iš ligoninės. Kaip nurodė Prezidentūra, šalies vadovas artimiausiomis dienomis dirbs nuotoliniu būdu. Sekmadienio vakarą pranešta, jog G. Nausėda namuose patyrė buitinę traumą. Suteikus pirmąją pagalbą, valstybės vadovas nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo operuota kairiojo dilbio plėštinė žaizda.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas siūlo uždrausti daliai Rusijoje ir Baltarusijoje koncertavusių atlikėjų atvykti į Lietuvą. Dėl šios iniciatyvos meras kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) siūlydamas plėsti įstatymą. Jame būtų numatyta, kad asmuo į šalį būtų neįleistas jei Rusijoje, Baltarusijoje ar jų okupuotoje teritorijoje po 2022 m. vasario 24 d. vykdė viešą kultūrinę, pramoginę, komercinę ir kitokią veiklą. Anot V. Benkunsko, pastarieji atvejai dėl reperių Morgenshterno ir Gio Pika rodo, kad nėra veikiančio mechanizmo, kaip apsaugoti Lietuvos informacinę ir kultūrinę erdvę nuo Kremliaus režimui palankių asmenų.
Seimo kanceliarija šiemet planuoja atlikti 9 parlamentui atskaitingų institucijų vidaus auditą. Auditorių dėmesio sulauks Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Nacionalinė šeimos taryba, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taip pat planuojama užbaigti pernai pradėtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vidaus auditą. Jų metu bus siekiama nustatyti, ar Seimui atskaitingose institucijose sukurta ir veikia gerąją praktiką atitinkanti valdysenos sistema. Auditoriai domėsis šių institucijų finansavimu, darbuotojų darbo krūviu, tirs jų darbo efektyvumą ir rezultatus, įvertins rizikos veiksnius. Taip pat jie ketina aiškintis, ar nesidubliuoja šių institucijų funkcijos.
Premjerė Inga Ruginienė mato poreikį atnaujinti diskusijas dėl Taivano investicijų Lietuvoje. Vyriausybės vadovė teigia norinti išgirsti pasiūlymus iš Taivano dėl didesnių investicijų – kas buvo žadėta prieš atidarant atstovybę. Ji taip pat pakartojo, kad pozicija dėl atstovybės pavadinimo nesikeičia, o Lietuva yra atvira diskusijoms tiek su Taivanu, tiek su Kinija. Visgi, kokiu formatu diskusijos turėtų būti atnaujintos – premjerė neatskleidė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per daugiau nei ketverius metus tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vilniaus rajono Pagirių bendruomenei protestuojant dėl taršos, kurią kelia rajone veikianti „Homanit“ medžio plaušo gamykla, premjerė Inga Ruginienė sako, kad investicijos valstybei yra svarbios, bet verslas turi laikytis įstatymų. Ministrė pirmininkė taip pat tikino, kad yra pasirengusi šia tema kalbėtis su Pagirių gyventojais, ji pirmadienį taip pat lankėsi Vilniaus rajone, čia Pagirių bendruomenė „Medeina“ surengė protesto akciją. Bendruomenės pirmininkas Vytautas Vyskupaitis teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentas nevykdo žadėtos gamyklos veiklos kontrolės, bendrovė nesilaiko poveikio aplinkai vertinimo įsipareigojimų, neįdiegė monitoringo sistemos. Šiuo klausimu bendruomenė tikisi premjerės įsitraukimo.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Volodymyras Zelenskis pareiškė manąs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą. Artėjant ketvirtosioms Rusijos pradėto karo metinėms, Ukrainos prezidentas interviu BBC, pabrėžė, kad jo šalis tiesiog neleidžia šiam karui išplisti ir tapti visuotiniu Trečiuoju pasauliniu karu. V. Zelenskis britų transliuotojui taip pat pakomentavo galimybę susigrąžinti rusų užgrobtas žemes. Pasak jo, bandymas tai padaryti jau šiandien Kyjivui kainuotų milijonus gyvybių, todėl dabar tai neįmanoma, tačiau teritorijų grąžinimo Ukrainai reikalauja teisingumas, ir tam ateis laikas.
Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT) prasidėjo posėdžiai, skirti įvertinti, ar buvęs Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte turėtų būti teisiamas už nusikaltimus žmoniškumui. Keturias dienas vyksiančių posėdžių metu bus nuspręsta, ar jo atžvilgiu turima pakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti teismo procesą. TBT prokurorai jį sieja su mažiausiai 76 žmogžudystėmis, įvykdytomis 2013-2018 m., tačiau manoma, kad tikrasis jo Filipinuose vykdytos kampanijos prieš prekybą narkotikais ir jų vartojimą aukų skaičius siekia tūkstančius. Nuo 2016 iki 2022 metų prezidento pareigas ėjęs R. Duterte praėjusių metų kovą buvo suimtas Maniloje, išskraidintas į Nyderlandus ir nuo tada laikomas TBT sulaikymo skyriuje.
Nyderlanduose prisaikdinta nauja vyriausybė, kurios vadovas 38-erių Robas Jettenas tapo jauniausiu istorijoje ir pirmuoju atvirai homoseksualiu šalies ministru pirmininku. Spalį vykusiuose rinkimuose jo partija iškovojo stulbinamą pergalę, minimalia persvara aplenkdamas kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją, vadovaujamą radikalaus politiko Geerto Wilderso. R. Jetteno suburta trijų partijų koalicija žada stiprinti europinį bendradarbiavimą ir visapusiškai remti Ukrainą.
ES užsienio reikalų ministrai susitinka Briuselyje aptarti naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje. Prieš šį susitikimą paskelbtame vaizdo įraše Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis vetuos ir vieną, ir kitą, nes Ukrainos vadovybė esą tyčia blokuoja naftos tiekimo atnaujinimą „Družba“ vamzdynu. Pasak Kyjivo, tiekimas nutrauktas dėl Rusijos nuo sausio pabaigos vykdomo bombardavimo. Vengrų poziciją griežtai sukritikavo Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei ES aukščiausioji diplomatė Kaja Kallas, kaltinę Budapeštą savanaudiškumu ir solidarumo su Ukraina stygiumi.
Naujausi komentarai