Vyriausybė griežtina mažosios aviacijos taisykles. Norintys skristi virš Baltijos jūros ar Kuršių marių privalės turėti ryšio aparatūrą ir radiolokacinius atsakiklius. Tikimasi, kad tai leis ne tik stebėti orlaivius skrydžių valdymo tarnyboms, bet ir nelaimės atveju operatyviai suteikti pagalbą. Pavasarį Baltijos jūroje sudužęs lėktuvas „An-2" atsakiklio neturėjo, todėl jo imta ieškoti tik praėjus kelioms valandoms po nelaimės.

Paluknio aerodrome mokomuosius skrydžius organizuojantis pilotas tvirtina, kad jau šiandien beveik visuose mažuosiuose lėktuvuose sumontuotas ne tik radijo ryšys, bet ir automatiniai atsakikliai. Gavęs jo duomenis, skrydžio valdymo centras mato lėktuvo koordinates ir aukštį, atsakikliu galima pranešti ir apie nelaimę.

„Tarkime, turime radijo ryšio stotelės gedimą, galime pastatyti atitinkamą kodą ir skrydžio vadovas jau matys, kad mes jau neturime radijo ryšio“, – aiškina pilotas instruktorius Algimantas Stanislovas.

Lietuvoje iki šiol skrendant nekontroliuojamoje oro erdvėje, arba žemiau nei 3 km, įpareigojimo turėti radijo ryšį ir įjungtą atsakiklį nėra. Tačiau griežtinti tvarką susizgribta gegužę Baltijos jūroje sudužus lėktuvui AN2. Jo imta ieškoti tik praėjus kelioms valandoms po paskutinio pilotų radijo ryšio, nors, jei lėktuve būtų sumontuotas atsakiklis, apie nelaimę būtų sužinota iškart, šiam pasiuntus pagalbos signalą. 

Vyriausybė nutarė įpareigoti skrendančius virš Baltijos jūros ir Kuršių marių šią įrangą ne tik turėti, bet ir laikyti nuolat įjungtą.

„Radijo ryšys leis pilotui bet kada susiekti su valdymo centru, gauti orų informaciją, pranešt apie situaciją, techninį skrydžio būvį. Atsitikus avarijai, automatinis atsakiklis leis nustatyti vietą ir pasiųsti gelbėtojus“, – teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Skaičiuojama, kad papildoma įranga gali atsieit bent kelis tūkstančius eurų. Vykdantiems komercinius skrydžius kontroliuojamoje oro erdvėje šie reikalavimai ir dabar privalomi.