Skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo nustatyti, kad senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Tokią Baudžiamojo kodekso pataisą inicijuoja Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė su kolegomis iš kitų frakcijų – konservatorių, socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iniciatoriai sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

„Visuomenėje neretai išgirstame suaugusių, jau vidutinio amžiaus sulaukusių aukų prisipažinimus apie prieš kelis dešimtmečius vaikystėje patirtą seksualinę prievartą, tačiau tokios bylos nebegali būti nagrinėjamos dėl pasibaigusio senaties termino“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Patiekiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje ES valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

Pasak iniciatorių, atsižvelgiant į kitų ES valstybių praktikas projekte pasirinktas tarpinis variantas – senaties termino skaičiavimas nuo 35 metų.