Artėja prie finišo
Kapčiamiesčio poligonas, nepaisant vietos gyventojų ir miškų gynėjų protestų, šią savaitę Seime sulaukė antro palankaus projektui balsavimo, nors dalis valdančiųjų iš „Nemuno aušros“, taip pat valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos buvo „prieš“. Iki galutinio sprendimo liko vienas žingsnis.
Balsavimo išvakarėse Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė susitarimą su poligonų turinčiomis savivaldybėmis, kuriuo įsipareigota joms vien šiemet skirti 11 mln. eurų socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymui – proporcingai karinių teritorijų dydžiui nuo 3,4 mln. Šalčininkų rajonui iki 70 tūkst. eurų Telšių rajonui. Pinigų žadama ir Lazdijų rajonui, kai čia bus įsteigtas Kapčiamiesčio poligonas. Tai pirmas kartas per 35-erius metus po nepriklausomybės atkūrimo, kai savivaldybėms, kurių teritorijose yra poligonų, skiriama kasmetė tiesioginė gynybos biudžeto dalis.
Taip bandoma parodyti poligonų kaimynystės naudą vietiniams gyventojams, numaldyti jų pasipriešinimą dėl nepatogumų sukelsiančio, bet valstybei svarbaus objekto. Be kita ko, yra precedentas, kai protestai planus steigti poligoną sustabdė: 2021-aisiais idėjos jį kurti Žemaitijoje atsisakyta. Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas poligono kaimynystėje? Tai priklauso ne tik nuo jo dydžio, jame vykstančių mokymų specifikos, bet ir nuo to, ar poligonas įsikūrė neseniai, ar šalia jo užaugo jau kelios kartos ir žmonės pripratę prie tokios kaimynystės.
Trūkumai ir pranašumai
„Pabradėje gyvenu aštuoniolika metų, iš jų pastaruosius trejus – beveik visai šalia poligono. Mes visą laiką žinojome, kad jis čia yra, nuolat vykdavo mokymai, būdavo šaudymų, juos girdėdavome, tik ne taip dažnai. Dabar mokymai intensyvėja, jų daugiau. Kartais būna tokių bumbtelėjimų, kad net pritūpi, bet prie šio triukšmo vietos žmonės įpratę, o mokymų grafikas skelbiamas internete“, – apie kaimynystę su didžiausiu ir seniausiu tarp devynių Lietuvoje poligonų, įsteigtu dar carinės Rusijos valdymo laikotarpiu (XIX–XX a. sandūroje), pasakoja Pabradės bendruomenės „Domus“ pirmininkė Jurgita Milaševskė.
Per miestą kartais važinėja karinė technika. Tai kelia nepatogumų, nes gadinami keliai. Tačiau, pasak J. Milaševskės, tai nevyksta taip dažnai, kaip anksčiau, nes dabar Pabradės traukinių stotyje paruošta speciali vieta, kur gali būti iškelta ir įkelta karinė technika, kariškiai stengiasi ją atsigabenti geležinkeliu. Karinės kolonos važinėja, bet dėl jų netenka dažnai sustoti ir palaukti ar važiuoti lėčiau. Taip, poligonas yra pavojinga teritorija, bet ji pažymėta įspėjamaisiais ženklais, stulpeliais, informuojama, kada ir kur vyks mokymai, kurios vietos pavojingos. Važiuojant giliau į mišką vietomis yra punktų, kur netgi nepraleidžia važiuoti, paaiškina, kad šiuo metu čia šaudoma. Pabradės bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad jai, gyvenančiai prie pat poligono ribos, per trejus metus gal du kartus teko susidurti, jog nepraleistų ir reikėtų kokias 15 minučių palaukti.
Vis dėlto yra ir tokios kaimynystės privalumų. J. Milaševskė prisimena: kai 2006 m. atsikraustė į Pabradę, jai čia buvo baisu ir nejauku. Tačiau Pabradė tada ir dabar, pasak jos, skiriasi kaip dangus ir žemė. „Prieš kokius penkerius metus niekas nė nekalbėjo apie tai, kas dabar sparčiai vyksta. Anksčiau daug metų čia buvo žvyrkelis, o dabar 10 km kelias iki poligono sutvarkytas, išasfaltuotas. Pagerėjo ir kitų kelių būklė, artimiausiu metu bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai. O kiek dar milijonų plika akimi nematyti, nes jie užkasti po žeme – tvarkomos vandenvietės, vandentiekio, kitų komunikacijų tinklai, ruošiamasi, kad visi turėtų galimybę prie jų prisijungti. Pas mus to nebuvo daug metų, o vandens kokybė šiuo metu nėra gera“, – vardija bendruomenės pirmininkė. Pasak jos, negalima tvirtinti, kad visa tai vyksta tik dėl kaimynystės su poligonu, bet tai turėjo įtakos.
Žmonės labai tikisi, kad, jei jau tenka gyventi šalia tokio objekto, bus ir naudos. Dabar laukiama, kol iš paskirto tikslinio finansavimo savivaldybėms su poligonais bus dar labiau pagerinta Pabradės infrastruktūra.
Plečiantis poligonui čia atsirado ir naujų kavinių, picerijų, kariai naudojasi jų paslaugomis. „Norint užsisakyti picą dabar reikia skambinti iš anksto, kartais, ypač savaitgalį ar penktadienį, išgirsti, kad teks palaukti kelias valandas, nes turi labai didelį užsakymą iš poligono“, – pasakoja J. Milaševskė.
Kaip skelbė KAM, skaičiuojama, kad didesnio poligono aptarnavimui reikia maždaug 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių, aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų. Kiek konkrečiai pabradiškių dirba poligone, J. Milaševskė nežino, bet tikrai yra dirbančių poligono valgykloje, parduotuvėje, valytojais.
Nelaimingų atsitikimų dėl poligono vietiniai, kiek žino bendruomenės pirmininkė, nepatyrė. Pernai Pabradę sukrėtė nelaimė, kai per pratybas čia žuvo keturi JAV kariai. „Žmonės labai užjautė, bet negalėjo suprasti, kaip tai nutiko, svarstė: jei taip nutinka per mokymus, tai kas būtų karo atveju, kaip jie mus apgintų“, – prisimena J. Milaševskė.
Ji pasakoja, kad kariai bendradarbiauja su vietos bendruomene, niekada neatsisako padėti, dalyvauti renginyje, papasakoti apie savo veiklą. Į poligoną vežami moksleiviai, užpernai į vaikų stovyklą atvykę kariai vedė mokymus. Bendruomenės pirmininkės nuomone, poligonas galėtų dažniau rengti atvirų durų dienas, parodyti, kaip jis atrodo, kariai galėtų daugiau bendrauti su jaunimu, papasakoti apie savo veiklą, pamokyti, kaip surišti mazgą, įkurti ugnį, – juk tai ir kasdienybėje praverstų.
„Poligonai reikalingi, kariai turi kur nors mokytis. Pabradėje mokosi ne tik Lietuvos kariai. Galime didžiuotis, kad turime tokių galimybių, kokių kiti gal neturi. Kita vertus, žinoma, geriau poligono kaimynystėje nebūtų. Tačiau čia žmonės prie jo pripratę, nemanau, kad labai sureikšmina, nors nuomonių yra visokių. Vieni sako, kad jaučiasi saugiau, kiti – atvirkščiai, nes poligonas – strategiškai svarbi vieta“, – sako J. Milaševskė. Ji priduria, kad Pabradėje yra ir Užsieniečių registracijos centras, vietiniai turbūt labiau baiminasi jo kaimynystės, ypač dėl nelegalų bumo.
Kovos su triukšmu
Pabradės poligoną planuojama plėsti. Pasak bendruomenės pirmininkės, miesto gyventojai yra informuojami, su jais kalbama, vyko susitikimas su meru, kariškių atstovais. Paskutinė naujiena – bus tiesiamas naujas kelias per miškus, kad karinė technika nebesinaudotų miesto gatvėmis, nes tai kenkia kelių būklei.
Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius pabrėžia, kad poligono ir mokymo teritorijos ribos yra oficialiai patvirtintos ir artimiausiu metu nebus keičiamos. Jų plėtra neplanuojama, todėl šios ribos išlieka stabilios ir nekintančios. Vadinasi, į poligono teritoriją tikrai nepateks jokių gyvenamųjų sodybų ar namų.
Meras džiaugiasi pirmąkart paskirtomis tikslinėmis lėšomis savivaldybėms, kuriose veikia poligonų. Švenčionių rajonui skiriami apie 3,2 mln. eurų bus investuoti į kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarkos sistemas ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat į švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo ir poilsio infrastruktūrą.
„Specifinių papildomų reikalavimų savivaldybei šiame susitarime nėra, tačiau vienas esminių principų – kad vystoma infrastruktūra būtų dvejopos paskirties, t. y. ji turėtų tarnauti tiek vietos gyventojų poreikiams, tiek karinėms reikmėms“, – sako R. Klipčius.
Be šio memorandumo, savivaldybė kartu su KAM rengia ir atskirą susitarimą, kuriame vienas svarbiausių klausimų – šaudymo garso sklaidos už poligono ribų problema ir jos sprendimo būdai. Tai aktualu viso rajono gyventojams – nepatogumų patiria visi rajono miestai: Pabradė, Švenčionys ir Švenčionėliai. Savivaldybė siekia, kad būtų atlikta galimybių studija, įvertintos ir įgyvendintos efektyvios triukšmo mažinimo priemonės.
Nusiskundimų nėra
Kauno rajone Rokų poligonas įkurtas sovietmečiu, prieš septynis dešimtmečius. Rokų seniūnė Danguolė Toleikienė sako Rokuose dirbanti aštuoniolika metų, tačiau kokių nors nusiskundimų iš gyventojų dėl poligono kaimynystės negirdėjusi. „Draugiškai gyvename, sutariame. Kariai kartais suorganizuoja moksleiviams edukacijų, mes jiems visada leidžiame rengti pratybas. Visada iš anksto gauname visą informaciją, turime šaudymo grafikus. Triukšmas girdėti, tačiau mes pripratę ir žinome, kieno labui visa tai daroma. Aš asmeniškai kaip tik jaučiuosi dar saugesnė žinodama, kad šalia kariai ruošiasi mus ginti“, – pabrėžia D. Toleikienė.
Rokų poligonas nedidukas, skirtas mažesniems vienetams, tad ir iš KAM savivaldybėms skiriamų 11 mln. eurų Kauno rajonas gaus tik apie 110 tūkst., 30 kartų mažiau nei Pabradę turinti Švenčionių savivaldybė.
Tačiau Rokų poligono kaimynai jau naudojasi ir šios kaimynystės privalumais: 2024-ųjų pabaigoje Rokų seniūnijoje baigti dviejų gatvių tvarkymo projektai, kurie ne tik užtikrino kariuomenės ir jų technikos privažiavimą į karinį poligoną, bet ir tarnauja vietos gyventojams.
Poligonai tikrai netrukdo nei gamtai, nei vietos gyventojams.
Dalį interesų apgynė
Tarp devynių Lietuvos poligonų vienas, Pabradės, įkurtas dar carinės Rusijos valdymo laikais, kitas, Gaižiūnų, – nepriklausomos Lietuvos palikimas, penkių teritorijose karinės bazės įkurtos sovietmečiu, du poligonai – Tauragės ir Šilalės – įkurti jau nepriklausomybę atgavusioje valstybėje. Seimas jų steigimui pritarė 2024-ųjų pabaigoje.
Už 2 ar 3 km nuo Tauragės poligono ribos esančio Dauglaukio miestelio bendruomenės „Gimtinė“ pirmininkė Lina Urbutienė pasakoja, kad gyvenantieji arti poligono nuolat girdi pratybų triukšmą. „Žadėta, kad pratybų bus nedaug, tačiau dabar praktiškai jos vyksta kasdien, taip pat tamsiu paros metu, visoje poligono teritorijoje. Poligonas pratybų grafiką pateikia savivaldybei, jis skelbiamas savivaldybės puslapyje, tačiau šiuo metu tai lyg ir nebetenka prasmės, nes pratybos vyksta kasdien. Privalumų kol kas nepajutome, pažadai ką nors pagerinti neištesėti“, – sako L. Urbutienė. Savivaldybė pagal pasirašytą susitarimą su KAM gaus apie 690 tūkst. eurų, tad, tikisi L. Urbutienė, šiek tiek lėšų teks ir bendruomenės naudai.
Kol kas infrastruktūros pagerėjimo nematyti. Pasak bendruomenės pirmininkės, keliai tragiškos būklės ir neatrodo, kad dėl jų būtų kas nors daroma. Tačiau, pripažįsta ji, nuo karių įsikūrimo praėjo mažai laiko.
Poligono kaimynai nepastebi ir kitų privalumų, pavyzdžiui, kad dėl šios kaimynystės būtų sukurta papildomų darbo vietų. Dauglaukyje yra parduotuvė, bet apsipirkti kariai čia neateina.
„Jokių kontaktų su kariais neturime. Buvo atvykęs poligono vadas, davė savo kontaktus, sakė, kad jei turėsime nusiskundimų, galime kreiptis. Kol kas labai didelių problemų neturėjome, tik komfortiškumo čia gyventi sumažėjo“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Ji pasakoja, kad steigiant poligoną vyko susitikimų su kariuomenės atstovais, tačiau informacijos labai trūko. Žmonių pyktį ir susierzinimą labiausiai ir kėlė nežinomybės jausmas – kas bus, kaip bus. Vieni vienaip šnekėjo, kiti – kitaip, treti dar kitokią informaciją skleidė. „Kaip visada Lietuvoje: pateikiama vienokia informacija, bet realybėje yra visai kitaip. Tai baugino“, – prisimena L. Urbutienė.
Protestų buvo, bet ne tokių didelių kaip Kapčiamiestyje. Tačiau, pasak moters, situacija čia ir Kapčiamiestyje skirtinga: ten poligonas apims žymiai didesnę teritoriją, kurioje daug privačių sodybų, tad tai paveiks nemažai asmeninių gyvenimų. Steigiant Tauragės poligoną į jo zoną pateko privačių sklypų Šilalės pusėje, bet mažiau. Dabar poligoną plečia ten, kur yra valstybiniai miškai, nėra gyvenamųjų teritorijų.
L. Urbutienė džiaugiasi, kad vietos žmonėms pavyko apginti dalį savo interesų. Svarbiausia buvo, kad buferinę zoną patrauktų kuo toliau nuo sodybų, kad kuo mažiau trukdytų gyvenimui ir jo kokybei. Į tai šiek tiek atsižvelgta. Žmonės prašė iš teritorijos išbraukti poilsiavietę, kad vietiniai galėtų ja naudotis nuolat, nebūtų jokių apribojimų. Tą prašymą taip pat patenkino. Su poligonu ribojasi kapinių teritorija. Vietos žmonės prašė, kad laidotuvių procesijų metu nebūtų pratybų ar bent būtų stengiamasi tuo metu jas vykdyti toliau nuo šios poligono pusės. Žadėta ir į tai atsižvelgti.
Ir Tauragės, ir Šilalės poligonų plotas sumažintas atsižvelgus į gyventojų prašymus. Jie atitolinti nuo gyvenamųjų, kultūros ir gamtos vertybių, rekreacinių teritorijų.
Priimtas sprendimas Tauragės poligoną plėsti, bet į Jurbarko savivaldybę.
Žlugęs projektas
„Poligonus traktuočiau kaip galimybę puoselėti regioną, plėsti infrastruktūrą, kurti naujas darbo vietas. Poligonai tikrai netrukdo nei gamtai, nei vietos gyventojams. Žinoma, reikia priprasti prie tam tikrų algoritmų, bet tikrai nematau didelių problemų“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas. Praėjusią kadenciją, jam būnant krašto apsaugos ministru, ir buvo kuriami du nauji poligonai.
L. Kasčiūnas primena, kad pirminis projektas įkurti brigados dydžio Žemaitijos poligoną 2021-aisiais žlugo: „Bandymas buvo sudėtingas, nes projektas apėmė keturias savivaldybes, keturias vienmandates Seimo rinkimų apygardas. Tai nebuvo pats išmintingiausias sprendimas. Tada nuo jo atsitraukta.“
Jis pasakoja, kad toliau ieškota teritorijos brigados dydžio poligonui, rado tokią Rūdninkuose. Tačiau pasirašius istorinį susitarimą dėl Vokietijos brigados ši teritorija atiduota Vokietijos karinei bazei.
„Dabar ten vyksta darbai. Nuostabu, kad turėsime čia vokiečių brigadą. Tačiau problema dėl brigados dydžio poligono liko. Mes, aš per tuos kelis mėnesius ministro poste, sukūrėme du mažus kuopos dydžio poligonus – Tauragės ir Šilalės savivaldybėse“, – džiaugiasi L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tokio ažiotažo kaip Kapčiamiesčio atveju kitur nekilo, tačiau visur būta tam tikrų visuomenės klausimų, o poligonų steigimas nėra išskirtinis. „Prisiminkime Žygaičius, kur vietos bendruomenės pasipriešinimas užkirto kelią skalūnų dujų projektui. Turėjome daug kitų projektų, kurie sukėlė protestų. Kai kur sugebėjome valstybiškai pasiekti, kas numatyta, kai kur nesugebėjome“, – konstatuoja politikas.
Vis dėlto vienas esminis skirtumas tarp ankstesnių protestų dėl poligonų steigimo ir dabar akivaizdus: anuomet dar nevyko plataus masto karas Ukrainoje, o dabar geopolitinė situacija ir poligono svarba visai kitokia.
Lietuvoje – devyni poligonai
Lietuvoje šiuo metu yra 9 kariniai poligonai. Jų dydis ir istorija labai skirtingi.
Iki brigados lygio mokymai galimi Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigada.
Pabradės poligonas Švenčionių rajono savivaldybėje įkurtas dar carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, XIX–XX a. sandūroje.
Rūdninkuose sovietmečiu veikė karinė bazė. Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, 2022 m. balandį Seimas skubos tvarka pritarė Rūdninkų poligono įstatymui.
17 tūkst. ha plote įsikurs karinė bazė, skirta iki 4 tūkst. karių ir civilių. Ji turėtų pradėti veikti po poros metų ir bus skirta Vokietijos brigadai.
Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ir bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų.
Lietuvos kariuomenės reikmėms skirtas Gaižiūnų poligonas Jonavos rajono savivaldybėje įkurtas dar 1930 m., Kazlų Rūdos, Kairių (Klaipėdos r.), Rokų (Kauno r.), Pagudonės (Marijampolės sav.) – sovietmečiu.
Kurti naujus Šilalės ir Tauragės poligonus apsispręsta 2024-aisiais.
KAM skelbia, kad poligonų klausimas šiandien gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, todėl nuspręsta steigti Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. ha. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas Seime.
(be temos)
(be temos)
(be temos)