„Kariai gali duoti trumpą vertinimą. Aišku, reikia žiūrėti į faktus. Faktai, kuriuos visi žino, yra, kad Rusijos federacijos pajėgos Ukrainos pasienyje yra padidėjusios. Taip, saugumo situacija pasikeitė, ji nebėra tokia, kokia buvo prieš tai“, – sakė G. Ciunis.

Majoras sakė, kad kariuomenė neretai sulaukia gyventojų klausimų apie karą, tačiau tai nėra masinis reiškinys.

„Klausimų nemažai. Sunku pasakyti, kada yra ta riba, kada jau masinis, bet klausimų yra nemažai. Jų susilaukiame tiek socialiniuose tinkluose, tiek asmeniškai, grįžę namo. Šito tikrai yra nemažai. Kitą kartą jau netgi pradeda varginti, kiek tų klausimų yra. Dėl to ir jaučiame svarbą pasakyti, kas iš tikrųjų yra“, – teigė jis.

Vyras atskleidė, kokių klausimų dažniausiai klausinėja žmonės:

„Ar bus karas, ką daryti kilus karui, koks prožektorius geriausias, koks maistas kaloringiausias, ar geriau grikiai negu kondensuotas pienas, ar reikia išsigryninti pinigų... Labai buitiniai klausimai. Aišku, būna ir strateginių – yra žmonių, kurie nori padiskutuoti, kas prieš ką laimėtų ir t. t. Tų klausimų yra“, – pripažino G. Ciunis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ar bus karas, ką daryti kilus karui, koks prožektorius geriausias, koks maistas kaloringiausias, ar geriau grikiai negu kondensuotas pienas, ar reikia išsigryninti pinigų...

„Žmonės visą gyvenimą klausinėja, nuo pat gimimo. Aš visiškai nenoriu pasakyti, kad čia yra kažkas nenormalaus, viskas tvarkoje. Žmonės užduoda klausimus tuos, kurie jiems rūpi, pagal tuo metu esančias aplinkybes. Tik ar aplinkybės iš tikrųjų yra tikros, ar susikurtos galvose – čia yra pagrindinis klausimas. Tikrai matome reikalą aiškiai pasakyti, kokios yra tikros aplinkybės, kas iš tikrųjų matoma kaip ant delno, o kas yra mūsų pačių galvose susikurta realybė. O vadovautis priimant realius sprendimus ta realybe, kuri yra susikurta tik galvose, yra labai pavojingas, nenaudingas dalykas. Informacinio karo labiausiai pageidaujama pasekmė yra, kad žmonės pradėtų vadovautis ta realybe, kuri jiems buvo sukurta galvose, ir tada priiminėti sprendimus, pavyzdžiui, išsiimti pinigus, šluoti grikius iš lentynų, o dar jei kas nors įkeltų kokią nuotrauką su tuščiomis lentynomis iš kokios nors mažos parduotuvėlės, ir viskas...“ – kalbėjo G. Ciunis.

Tokių atvejų nemažai pasitaikė ir pandemijos pradžioje, tikino majoras.

„Tada ta hipotetinė realybė dar labiau sustiprėja galvose. Jeigu jūs šiandien iš penkių televizijų pamatytumėte, kad dega televizijos bokštas, jums nereikėtų pačiam pasižiūrėti, ar jis dega, ar ne. Galvoje jums greičiausiai tai būtų realybė. Yra dvi realybės – hipotetinė ir tikroji“, – aiškino jis.

„Pagrindinis informacinio karo tikslas yra laimėti karą neiššovus nė karto fizinio šaudmens, tik ne kinetinius, kurie yra informaciniai, ir priversti žmones elgtis taip, kaip tu nori. Tau nereikia nei aukoti resursų, nei investuoti pinigų, nes karas yra be galo brangus procesas. Neabejotume, kad yra tikrai, kas kryptingai dirba dėl to, kad žmonės priiminėtų sprendimus, remdamiesi savo susikurtąja realybe, hipotetine grėsme. Iš to gali būti labai daug naudos. Jeigu tu sieki destabilizuoti kažkokią valstybę, tai žiūrėk, kad tik žmonės pradėtų masiškai šluoti grynuosius iš bankomatų, masiškai pirkti iš parduotuvių tai, ko jiems nereikia, namus pardavinėti, mašinas pardavinėti, išvažinėti į užsienį, mesti į darbus ir pan.“, – komentavo G. Ciunis.

Jis patarė Lietuvos gyventojams nepulti į paniką.

Išvadas reikėtų pasidaryti, ar tikrai verta eiti ir pirkti šiandien tų grikių.

„Pagrindas yra visada vadovautis faktais. Nesakome, kad žmonės panikuoja, bet klausimų kiekis dabar tikrai yra padidėjęs. Pažiūrėkime, kas yra tiesa. O tiesa yra tai, kad yra padidėjęs kontingentas, saugumo situacija išsibalansavo – viskas. Viskas. Šią dieną tai yra viskas. Toliau yra kita tiesa. Yra klausimų, ar Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ir pan. Tiesa, kad Lietuvos kariuomenė 30 metų diena iš dienos treniruojasi ginti valstybę. Dar kita tiesa, kad mes jau beveik 20 metų esame NATO nariai. Dar kita tiesa, kad NATO fiziškai yra Lietuvoje, Rukloje, su paskirtimi atgrasyti kovoti. Mūsų ginkluotė – aukščiausio lygio, parengimas – vakarietiškas. Tai yra dar viena tiesa, kuri yra objektyvi, matyti ant delno. Visa tai sudėjus į krūvą, išvadas reikėtų pasidaryti, ar tikrai verta eiti ir pirkti šiandien tų grikių“, – kalbėjo majoras.

„Nieko nėra labiau užkrečiamo kaip baimė ir tvirtas įsitikinimas, dėl ko bijai. Tikrai reikia saugotis to tvirto įsitikinimo, iš karto pažiūrėti, ar pagrindas tikras, ar tik prielaida. Sprendimai, priimti prielaidų pagrindu, yra dažniausiai klaidingi, neefektyvūs, destruktyvūs. Dėl to reikia vadovautis faktais, o faktus irgi imti ne iš bet kur“, – šnekėjo G. Ciunis.

„Yra žmonių, kurie labai stebi nelabai patikimus informacijos šaltinius, prisikuria sąmokslo teorijų ir ant stalo padeda daugybę, jų supratimu, indikatorių. Su tuo elgtis siūlytume labai atsargiai, kadangi reikia kažkiek ir pasitikėti valstybe, tarnybomis, kuriose dirba profesionalai, kurie yra ištobulinę savo žvalgybas, savo stebėjimą. Tame tarpe ir Lietuva – tai yra vakarietiška šalis su labai aukštos klasės specialistais ir įranga, sistemomis, kurie pastebės ir laiku informuos. Tikrai jokiam buitiniam vartotojui tokie resursai nėra pasiekiami“, – tikino kariuomenės atstovas.