Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai stovi kaip vaiduoklis pačiame Vilniaus centre. Čia yra ir senųjų žydų kapinių teritorija. Seniau, kur buvo automobilių aikštelė, stodavo autobusai, dabar yra supilta žemė ir daug lentelių aplinkui byloja, kad būtent čia yra senosios žydų kapinės.

„Tai yra baisi nepagarba šiems žmonėms, jų sieloms, kad tie amenys mėtosi atskirai. Neaiški jų palaidojimo vieta ir kur jie turėtų būti. Akmanys čia buvo atvežti, kiek žinau, iš „Grindos“ sandėlio, kuri priklauso savivaldybei. Tuos akmenis suskirstė į dvi dalis. Vieną išvežė prie olandų kapinių, ten, kur buvo galima identifikuoti žmonių pavardes, mirties metus. O čia tuos, kaip man pasakė, kurių identifikuoti negalima, bet aš matau akmenį, kur galima perskaityti“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak pašnekovės, savivaldybė pasiūlė vietą, į kurią būtų galima pervežti šiuos akmenis. Tačiau, teigė F. Kukliansky, akmenys, kurie buvo atvežti ir nepagarbiai numesti bei ilgą laiką čia (senųjų žydų kapinių teritorijoje, greta Sporto rūmų – aut. past.) guli, – tik viena istorijos dalis. Baiminamasi, kad juos pervežus į kitą vietą, akmenys dar labiau nesutrupėtų. Be to, pabrėžė ji, taip tikrai nebus išspręstas kapinių teritorijos klausimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Užsienyje yra paskleista melaginga informacija, kad čia – laužomos kapinės. Tai mes čia žmones atvedame – ne tik turistus, bet ir oficialius pareigūnus iš JAV departamento, kad parodytume, jog kapinių čia nėra. Tai yra buvusi kapinių vieta. Bet kadangi buvusių žydų kapinių nėra – toks dalykas neegzistuoja, tai šitie akmenys galbūt ir neturi tiesioginio ryšio su kapinėmis. Negaliu pasakyti, nes niekas tyrimų nedarė, nes visi šie akmenys atsidūrė sandėlyje iš olandų kapinių. Teritorija yra pagrindinis dalykas, kuris turėtų būti saugomas. Suprantu, kad Sporto rūmai yra tos teritorijos dalis, bet tai yra nesibaigianti istorija. 2009 metais buvo pasirašytas rabinų komiteto, kuris atsakingas už kapinių priežiūrą Europos Sąjungoje ir ne tik, susitarimas. Bet iki 2009 metų debatai, kur yra kapinių ribos, vyko tiek ilgai. Visa istorija tęsiasi nė nežinau, kiek metų", – akcentavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Premjerė užsiminė, kad Sporto rūmuose galėtų būti muziejus, skirtas atminti žydams Lietuvoje. Tačiau F. Kukliansky sakė, kad dėl pastato paskirties konkretizavimo su ja nebuvo tartasi. 

Turėkime omenyje tuos litvakus, kurie čia, nors ir keli, bet išlikę. Mes irgi turime balso teisę. Nebūtinai reikia laukti svečių iš užsienio, kurie čia atvažiuoja ir bando daryti tvarką.

„Aš visą laiką primenu, jei mes kalbame apie litvakus, tai neturėkime omenyje Pietų Afrikos litvakų. Turėkime omenyje tuos litvakus, kurie čia, nors ir keli, bet išlikę. Mes irgi turime balso teisę. Nebūtinai reikia laukti svečių iš užsienio, kurie čia atvažiuoja ir bando daryti tvarką. Reikia konkretikos. Gaila valstybės pinigų, kurie kada nors bus nurašyti „ant žydų“. Čia tikrai ne mūsų kaltė, kad šis procesas šitaip užsitęsė, ir kad iki šios dienos nežinome tiksliai, kas bus daroma toliau. Esame nežinomybėje jau seniai. Jūs pasižiūrėkite, kiek yra muziejų, skirtų žydų istorijai. Jie yra išmėtyti gabaliukais po visą Lietuvą. Kažkur regionuose yra kraštotyrininkai, kurie renka kažką apie žydus. Bet juk ir žodžio „žydų bendruomenė“ ar faktų nebeliko. Reiškia reikia galvoti apie visiškai naują požiūrį į žydų bendruomenės įamžinimą. Aš dar kartą kartoju, grupė mūsų žmonių – dizaineriai, tie, kurie susiję su istorija, yra paruošę projektą. Gal būtų galima bent į jį pasižiūrėti. Jis tikrai kainuotų pigiau nei visi šie projektai iš užsienio. Galbūt ir įvertinimas to projekto būtų tinkamas“, – svarstė pašnekovė.