Pereiti į pagrindinį turinį

Į kovą dėl referendumo kyla dviem frontais

2013-09-30 13:20
T. Lukšio/BFL nuotr.

Už tai, kad pakaktų 100 tūkst. piliečių parašų norint surengti referendumą, jau kovojama dviem frontais: pluša ir iniciatyvinė grupė, ir dalis Seimo narių. Tačiau Tvarkos ir teisingumo partijos įregistruotai pataisai pritaria ne visos frakcijos, o ir parašus jau renkantys aktyvistai tokios Seimo pagalbos nenori.

Pritarė 40 Seimo narių

Konstitucija numato, kad piliečių noru referendumas gali būti skelbiamas surinkus ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų, ši tvarka gali būti keičiama tik referendumu. Valdančioji Tvarkos ir teisingumo partija tam ir pasiryžo: įregistravo Konstitucijos 9 bei 147 straipsnių pataisą, kuria siūloma parašų kartelę mažinti iki 100 tūkst.

Tokį projektą parėmė 40 Seimo narių – Darbo partija (leiboristai), "Drąsos kelio", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, keletas socialdemokratų ir liberalų.

Išplatintame pranešime projekto autorius, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Petras Gražulis, aiškina, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvyko apie penktadalį gyventojų, tad per numatytus tris mėnesius surinkti 300 tūkst. parašų tapo beveik neįmanoma. Kol kas per nepriklausomos Lietuvos istoriją to įgyvendinti nė karto nepavyko. Beje, neseniai Tvarkos ir teisingumo partijos nariai garsiai išreiškė mintį, esą žmonių nuomonės referendumu reikėtų atsiklausti dėl euro įvedimo, tik politikų pritarimo šis siūlymas nesulaukė.

"Mes sieksime daugiau demokratijos Lietuvos Respublikos piliečiams, nes šiuo metu tautai tapo beveik neįmanoma pasinaudoti referendumo paskelbimo iniciatyvos teise ir taip užkertamas kelias vykdyti aukščiausią suverenią galią tiesiogiai", – argumentus dėstė P.Gražulis.

Jei Seimas idėjai pritars, referendumas dėl lengvesnio referendumo bus rengiamas kartu su 2014 m. prezidento rinkimais.

Iniciatoriai pyksta

Tiesa, ši idėja nenauja ir dubliuoja kitą iniciatyvą. Vasaros pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę, siekiančią, kad būtų skelbiamas referendumas dėl Konstitucijos keitimo.

Parašai jau renkami, o laiko tam idėjos šalininkai turi iki lapkričio 29 d. Tuo pačiu metu jie gyventojų prašo paremti ne tik parašų skaičiaus ribos sumažinimą, bet ir Konstitucijos 47 straipsnio pataisą, siūlančią, kad žemė, vidaus vandenys, miškai bei parkai nuosavybės teise galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, o užsienio subjektai jų įsigyti neturėtų teisės.
Grupės koordinatorius Pranciškus Šliužas sako tikįs, kad pavyks pasiekti iki šiol neįveiktą 300 tūkst. parašų ribą.

"Daugiau kaip pusė mūsų lankomų žmonių pritaria referendumui, o apskaitos mes kol kas nedarome, nes pirmas mėnuo yra skirtas tinklui toliau vystyti ir lapams dalyti. Šio mėnesio pabaigoje mes susumuosime rezultatus – kiek lapų išdalyta, o antras mėnuo bus raginimas rinkti tuos parašus. Dabar esame pirmame etape. <...> Privalome spėti, kitaip net nepradėtume. Šį kartą, deja, tai lemiamas mūšis", – dėl sėkmės buvo tikras P.Šliužas.

Tačiau Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime įregistruota pataisa P.Šliužo nežavi.

"Mes tai vertiname labai prastai. Todėl, kad tai, ko gero, yra bandymas numušti mūsų entuziazmą, nes kai kurie žmonės gali pasakyti – palaukim, Seimas padarys. Seimas galėjo tai padaryti jau 23 metus, todėl jokio pasitikėjimo šituo aktu niekas mums nesukels", – piktinosi P.Šliužas.

Socialdemokratai dar svarstys

Kol kas neaišku, ar pritarimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos iniciatyva sulauks ir Seime. Didžiausia valdančioji socialdemokratų frakcija šio klausimo dar nesvarstė, bent taip tvirtina jos narys Algimantas Salamakinas. "Jei keletas (socialdemokratų – red. past.) pasirašė, ką darysi, matyt, jie turi savo nuomonę", – taip situaciją įvertino parlamentaras.

Paties A.Salamakino požiūriu, Konstitucijos pataisų šiuo klausimu nereikėtų.

"Aš manau, kad nereikalinga keisti. Pažiūrėkime, kiek visokių referendumų siūlymų buvo, jeigu visą laiką virsim toje košėje... Aš sutinku, referendumai gali būti skelbiami, kaip ir rašoma Konstitucijoje, ypatingais tautai klausimais. Bet kai kiekvienas susigalvoja, kad tai ypatingas klausimas... Tai ypač suintensyvėja prieš rinkimus. Kai tik rinkimai, taip kuri nors partija nori pasirodyti, kad dar nenumirė, ir pradeda rinkti parašus visokiausiais klausimais. Manau, ta konstitucinė nuostata yra tvirta ir kuo mažiau reikėtų kaitalioti Konstituciją", – pabrėžė A.Salamakinas.

Konservatoriai – prieš

Griežtą "ne", kad parašų kartelė būtų nuleista iki 100 tūkst., sako tarsiantys konservatoriai. Jų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma taip pat akcentavo, kad teikdami tokias iniciatyvas politikai turi savų užmačių. Be to, surengti referendumui reikia ne vieno milijono litų.

"Tikrai tokiai idėjai nepritariam, tai jau ne pirmas bandymas. Matom daug problemų, jeigu Lietuvoje būtų pereita prie tokio "referenduminio" valdymo. Žmones labai lengva sugundyti pasisakyti už kokius nors populiarius dalykus, kuriuos mūsų ekonomika sunkiai gali pakelti. Apsispręsdami piliečiai ne visada pasirems ekspertų nuomone, jeigu kokie nors referendumo siūlymai žada malonių dalykų, jie gali būti palaikomi neatsižvelgiant į objektyvias galimybes. Pagaliau kiekvienas referendumas labai brangiai kainuoja", – dėstė J.Razma.

Konservatoriaus manymu, Tvarkos ir teisingumo partija veikiausiai dar neužmiršo savo idėjos referendumu spręsti euro įvedimą ir galbūt bando ruošti dirvą, kad pasilengvintų tam sąlygas.
"Gali būti interesas pasilengvinti parašų surinkimo galimybę, nes iš tikrųjų jie tą referendumą viešai išsireklamavo ir turbūt nenori gėdingai pripažinti, kad nepavyko surinkti parašų. Nors tas parašų rinkimas irgi yra tam tikra viešųjų ryšių kampanija, išėjimas į rinkėjus su tam tikromis jautriomis temomis. Tai yra tie tikrieji interesai, o ne nuoširdus noras padėti žmonėms geriau atspindėti jų valią", – įžvalgomis dalijosi J.Razma.

Liberalai nemato ko baimintis

Tačiau šįkart kitokios nuomonės laikosi įprastai su konservatoriais sutariantys liberalai. Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis – vienas iš 40-ies įstatymo projektą pasirašiusių Seimo narių. Jo teigimu, kad būtų supaprastintos referendumo rengimo sąlygos, pritaria visa jo partija.

"Dėl perdėtos biurokratinės tvarkos ir didelio parašų barjero pilietinės iniciatyvos žlugdomos, neįvyksta. Manau, toks ribos sumažinimas atitiktų šiuolaikinius demokratijos standartus, o žmonės galėtų aktyviau įsitraukti savo siūlymais į Lietuvos politiką. Antras dalykas – nereikia užmiršti, kad kai buvo priimtas įstatymas, Lietuvoje buvo 3,5 mln. žmonių, o dabar šis skaičius gerokai sumažėjęs, tai ta riba dar labiau apsunkina pilietines iniciatyvas", – kalbėjo E.Masiulis.

Paklaustas, ar supaprastintos sąlygos neatvertų kelio referendumams dėl mažareikšmių dalykų, politikas pateikė Šveicarijos, kur rengiama itin daug referendumų, pavyzdį.

"Ar Šveicariją mes galime pavadinti populizmo šalimi, kuri yra demokratijos ir žmonių dalyvavimo per referendumus sprendžiant įvairiausius klausimus etalonas? Man atrodo, kad baimintis ir neleisti žmonėms siūlyti savo idėjų yra nedemokratiška", – teigė parlamentaras.

Siūlomos pataisos sąsajų su Tvarkos ir teisingumo partijos siūlymu rengti referendumą dėl euro įvedimo E.Masiulis taip pat sakė neįžvelgiantis. Jo teigimu, žinoma, kad stodama į ES Lietuva įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą, todėl spekuliacijų šiuo klausimu neturėtų būti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų