Partijoje – tik vienas lyderis, aplink kurį visi tūpčioja, o tai neefektyvu. Šalia to – arogancija, valdiškas bendravimo stilius, idėjų stoka, demokratijos imitavimas. Tokios aukštos kritikos natos skamba Andriaus Kubiliaus varžovų programiniuose tekstuose.

Autoritarizmo bruožai

Iki partijos pirmininko rinkimų liko vos trys savaitės, tačiau keturių varžovų pagrindinės nuostatos oficialiai paskelbtos tik užvakar – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) oficioziniame leidinyje „Tėvynės sąjungos žinios“. Kaip turi keistis partija, kas dabar blogai ir ką daryti toliau? Į tokius klausimus savo programiniuose tekstuose bandė atsakyti pretendentai į TS-LKD vedlio postą.

A. Kubiliaus vietą užimti norinti europarlamentarė Laima Andrikienė į saviškius kreipiasi ilgiausiu tekstu. „Partija struktūros, sprendimų priėmimo, komunikacijos ir partijos viduje, ir su rinkėjais požiūriu vis labiau tampa formali, nevakarietiška. Įsigali valdiškas, biurokratinis valdymo ir bendravimo stilius, stokojama naujų idėjų“, – pradeda L Andrikienė.

Europarlamentarė teigia, kad nenormalu, kai visas vadovaujamas pozicijas partijoje užima vienas asmuo – A. Kubilius. Esą tai geriausiai ir apibūdina padėtį partijoje. „Turėti vieną lyderį, kurio naudai ir reitingui dirba partijos aparatas (sekretoriatas), nėra efektyvus veikimas“, – aiškina A. Kubiliaus varžovė.

L. Andrikienei kliūva ir tai, kad konservatoriai iš saviškių niekaip neranda kandidato į prezidentus. „Priartėjus prezidento rinkimams tūkstančiais savo narius skaičiuojanti partija priversta konstatuoti, kad ji neturi ką iškelti kandidatu į prezidentus: lyderio reitingas “neveža„, o kitiems nedera ar neleidžiama net bandyti“, – dėsto europarlamentarė. Jos nuomone, visa tai liudija, kad partijos veikimo būdą reikia keisti.

Patriarchas regi aroganciją

Ne mažiau kritikos partijai ir dabartiniam jos vedliui pažeria ir į partijos pirmininkus kandidatuojantis Vytautas Landsbergis. Europos Parlamente dirbantis partijos patriarchas tekste ragina „susiprasti partijos viduje“.

„TS-LKD turėtų atsisakyti technokratinių valdymo ir politikos formavimo metodų, dėl kurių vadovaujantys asmenys kai kada nutolsta ir atitrūksta nuo partijos eilinių bei pačios visuomenės“, – taip savo programinį tekstą pradeda V. Landsbergis.

„Negeras reiškinys yra arogancija prieš mažiau arba kitaip suprantantį, tad juolab – pakrikimas pačios partijos struktūrose. Grupuotės, polinkiai primesti savo valią ir valdyti formalia jėga – tai netikę bruožai. Pažiūra, neva geresnių už mus nėra, o todėl ir atidumas kitam nereikalingas, gali vesti į puikybę ir partijos nuosmukį, net valstybės nusilpimą bei pražūtį“, – apokaliptiškai byloja patriarchas ir kaip „pirmąjį vaistą“ siūlo vadovų rotaciją.

Vis dėlto savo programines nuostatas V. Landsbergis baigia viltingai: „Dar galime turėti žmonišką, ne mechanišką ir svetimėjančią Lietuvą.“

Keistų valdymą

Valentinas Stundys savo programiniame tekste santūresnis nei kiti varžovai. Krikščionis demokratas, žinoma, akcentuoja vertybes. Kita vertus, jis siūlo peržiūrėti visą partijos sąrangą, kompetencijas. Kaip savo naujovę V. Stundys dėsto, kad, pavyzdžiui, partijos tarybai turėtų priklausyti Kovo 11-osios signatarai, buvę Seimo nariai ir ministrai. Politikas norėtų keisti ir TS-LKD pirmininko rinkimų tvarką, tačiau kaip – nedetalizuoja.

A. Kubiliaus tezės pačios trumpiausios. Dabartinis TS-LKD vedlys nurodo, kad partijos tikslas – laimėti savivaldybių ir Seimo rinkimus. Taip pat „išlaikyti Sąjūdžio vertybinę tapatybę, ypatingą dėmesį skiriant sovietmečio pažeisto moralinio audinio atkūrimo turiniui“.

„Partijoje bus įdiegta moderni vadybos ir vidinės komunikacijos sistema, kuri padės partijos veiklą orientuoti į narystės partijoje plėtrą, pagalbą skyriams, pasirengimą rinkimams ir užtikrinti objektyvios informacijos apie partiją bei jos politiką sklaidą“, – programines nuostatas baigia A. Kubilius.