Lrt.lt šaltinių žiniomis, rugsėjo 16 d. į Lietuvą gali atvykti Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Tuo metu Lietuvoje vyks Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas lrt.lt teigė tokios informacijos negalįs patvirtini - esą dar derinama, kas Baltarusijai atstovaus šiame forume. Tačiau R.Kačinskas pripažino, kad A. Lukašenkos pavardė taip pat minima. Jo teigimu, Baltarusijos delegacijos sudėtis turėtų paaiškėti kitą savaitę.

Baltarusijos ambasados trečioji sekretorė Ana Verinskaja taip pat sakė, kad klausimas dar derinamas. Anot jos, delegacijos sudėtis bus patvirtinta pirmojoje rugsėjo pusėje. „Kol kas abiejų šalių ministerijos derina visas detales“, - sakė ji.

Turėtų kviesti prezidentė

Diplomatai pabrėžia, kad pakviesti kaimyninės šalies vadovą į Lietuvą turėtų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos pozicija dėl galimo A.Lukašenkos kvietimo kol kas nėra žinoma.

Nedemokratiniu valdymu ir žmogaus teisių varžymu kaltinama Baltarusijos valdžia pastaruoju metu bando gerinti santykius su Vakarais.

A.Lukašenka šių metų balandį surengė pirmąjį per 10 metų vizitą į Vakarus - Italijoje jis susitikimo su popiežiumi Benediktu XVI ir Italijos premjeru Silvio Berlusconi (Silvijumi Berluskoniu). Gegužę Minskas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programą.

Prieš kelias dienas per vizitą Baltarusijoje Lietuvoje užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pareiškė, kad ES pasirengusi žengti toliau plėtojant dialogą su Baltarusija, jei Minskas demonstruos tokio dialogo siekį ir konkrečiais veiksmais įrodys kuriantis pilietinę visuomenę, gerbiantis demokratinius principus.

Rinkimus falsifikavo ne savo naudai

Vakar paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos lyderis padarė dar vieną įdomų pareiškimą. Jis sutiko su nuomone, kad praėjusieji prezidento rinkimai buvo suklastoti. Tačiau A.Lukašenka tikino, kad balsavusiųjų už jį žmonių skaičius buvo nepadidintas, o sumažintas.

Interviu, paskelbtame ketvirtadienį tinklalapyje izvestia.ru, Baltarusijos lyderis patvirtino, jog 2006 m. per prezidento rinkimus iš tikrųjų už jį balsavo 93 proc. rinkėjų, todėl reikėję tokį skaičių sumažinti - dėl "psichologinių priežasčių".

"Jūsų žiniai, už mane pastaruosiuose rinkimuose balsavo 93 proc. Paskui aš prisipažinau, kai mane ėmė tiesiog spausti, jog mes falsifikavome rinkimus. Aš tada atrėžiau: "Taip, falsifikavome". Aš daviau komandą, kad būtų ne 93 proc., o apie 80; neatsimenu kiek. Todėl kad už 90 proc. ribos tai psichologiškai nebesuvokiama. Bet tai buvo tiesa", - pasakojo Baltarusijos prezidentas.

Santykiai su ES gerėja

A.Lukašenka valdo Baltarusiją nuo 1994 m. Per šį laiką Baltarusija buvo ne kartą kritikuojama dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo. Santykiai tarp ES ir Baltarusijos ypač pablogėjo 1996-aisiais, kai Bendrija paskelbė sankcijas šaliai. To priežastis buvo A.Lukašenkos inicijuotas referendumas, kuriuo buvo pratęsta jo kadencija. ES balsavimo rezultatų nepripažino.

Nauji kontaktai tapo įmanomi, kai Baltarusijos vyriausybė įvykdė ES keliamus reikalavimus. ES reikalavo paleisti politinius kalinius ir 2008-aisiais surengti demokratiškus ir skaidrius parlamento rinkimus. Ne taip seniai Baltarusija buvo netgi įtraukta į ES pradėta vykdyti Rytų partnerystės programą, kurioje taip pat dalyvauja Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija ir Moldova. Šia programa siekiama šiose šalyse skatinti demokratines reformas.