Kaip BNS sakė penktadienį su švietimo ir mokslo viceministru susitikusios Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vytautos Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis, kol kas apie konkrečius pasiūlymus kalbėti anksti – juos vertins sudaryta ekspertų grupė.

„Tik vakar yra suplaukę paskutiniai pasiūlymai, tai juos analizuoti – ne, bet mes išklausėme, kaip toliau bus elgiamasi su tais pasiūlymais, kad bus sudaryta darbo grupė“, – BNS penktadienį sakė rektorius.

Rektoriai išsakė siūlymą į darbo grupę pakviesti ekspertų iš užsienio šalių, kurios turi aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo patirties. Pasak J.Augučio, susitikimo su švietimo ir mokslo viceministru Giedriumi Viliūnu metu išgirdo pažadą, jog konkretus planas bus parengtas maždaug iki Velykų.

Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti iš viso 44 pasiūlymai: juos teikė profesinės sąjungos, universitetai bei kolegijos, savivaldybės, verslo institucijos bei tyrimų centrai.

Savo pasiūlymuose ir Aleksandro Stulginskio, ir Šiaulių, ir Klaipėdos, ir Sporto universitetai nurodė galintys bei norintys dirbti savarankiškai.

A.Stulginskio universitetas save mato kaip specializuotą žemės ūkio, miško, maisto bei kaimo plėtros sektoriaus mokslo universitetą, slėnio „Nemunas“ veiklos proveržio akademinį katalizatorių.

Sporto universitetas tvirtina, kad nepaisant mažėjančio gimstamumo, sportuojančių moksleivių skaičius Lietuvoje per kitą dešimtmetį turėtų padidėti 15 proc., be to, didėja ir sporto specialistų poreikis.

„Per kitus 10 metų LSU padaugės tęstinio mokymosi klausytojų, studentų iš užsienio, ir tai mažins mažėjančio abiturientų skaičiaus įtaką LSU veiklai“, – įsitikinusi ši aukštoji mokykla, todėl mato būtinybę likti atskira universitetine mokykla.

Klaipėdos universitetas mano, kad galėtų specializuotis jūros mokslų ir technologijų srityse, o taip pat tose srityse, kurios yra pelniusios tarptautinį pripažinimą: sveikatos moksluose, Mažosios Lietuvos istorijoje, jūros dugno archeologijoje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija teigia, kad joje turėtų būti sukoncentruotos muzikos, teatro, kino ir šokio studijos, meniniai tyrimai ir atitinkamų atitinkamų meno šakų pedagogų rengimas. Be to, ji ragina atsisakyti meno programų kolegijose ir grąžinti akademijos fakultetus Kaune ir Klaipėdoje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto manymu, per artimiausius dešimt metų Kaune turėtų likti trys universitetinės mokyklos: dvi iš jų specializuotos, viena – gyvybės mokslų srityje, kita – technologijos mokslų srityje, ir trečia – klasikinis universitetas.

Integracijos sutartį jau pasirašę Kaune veikiantis Vytauto Didžiojo ir Vilniuje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetai siūlo kitąmet jau pradėti jų integraciją su Šiaulių universitetu. Jų matymu, Kaune turėtų likti trys universitetai: Kauno technikos, Sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo. Kauno rajone veiktų A.Stulginskio universitetas, „išsigryninęs į specializuotą agrarinio sektoriaus aukštąją mokyklą Nemuno slėnio pagrindu“. Vilniuje užtektų dviejų universitetų – Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų bei trijų specializuotų akademijų.

Vilniuje įsikūręs Mykolo Romerio universitetas pateikė tris galimus savo likimo variantus. Pagal pirmąjį, jis liktų savarankiška aukštąja mokykla, įgyvendinančia socialinių mokslų plėtros strategiją, Baltupiuose įkuriant akademinį miestelį. Antrasis variantas – M.Romerio universtiteto sujungimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, trečiasis – sujungimas su Vilniaus universitetu.

Kauno technologijos universiteto matymu, ilguoju laikotarpiu (ne vėliau kaip 2022 metais) Kaune turėtų likti vienas universitetas, kuriame derėtų biomedicinos, fiziniai, technologijos, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai.

To pasiekti siūloma dviem etapais – iš pradžių suformuojant tris stiprius universitetus: Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Po to būtų einama link vieno jungtinio universiteto.

Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – norėtų į save integruoti M.Romerio universitetą, plėsti bendradarbiavimą su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centru vystant Didlaukio akademinį miestelį, kuriame būtų sutelktas socialinių mokslų potencialas. Taip pat kaip galimybę siūlo integruoti į jį Lietuvos edukologijos universitetą, suteikiant šiam Edukologijos akademijos statusą.

Jo manymu, Vilniuje reikėtų palikti vieną klasikinį ir vieną technologijos mokslų universitetą.

Penktadienį Rektorių konferencijos posėdyje taip pat aptartas mokytojų rengimo modelis, diskutuota apie tai, kaip tarp skirtingų mokslo sričių pasiskirsto studentų krepšeliai.

„Labai netolygus yra pasiskirstymas, tiesiog kartais skiriasi: į socialinius mokslus konkursas yra didžiulis, penki - šeši į vieną vietą, kai į technologijos mokslus nesusirenka net vieno“, – sakė VDU rektorius.

Sausį premjeras Saulius Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.