Skirtingos reakcijos
JAV pradėta karinė operacija Irane visame regione sukėlė sumaištį. Raketos skrieja į įvairias Artimųjų Rytų valstybes: Omaną, Jungtinius Arabų Emyratus. Taikytasi ir į Kipre esančias amerikiečių karines bazes.
Su Iranu sieną turi ir lietuvaičių pamėgta Turkija. JAV ir kai kurios kitos didžiosios pasaulio šalys savo keliautojams rekomendavo nevykti į Turkiją, Egiptą, Artimųjų Rytų valstybes. Jos pažymėtos raudona spalva, taip įspėjant keliautojus apie galimus pavojus. Viešai buvo net pasirodžiusi informacija, jog JAV iš Turkijos evakuos savo piliečius.
Tačiau lietuviškos rekomendacijos visai kitokios. Lietuva nestabdo kelionių nei į Turkiją, nei Egiptą, šalies ekspertai nėra pateikę rekomendacijų į šia šalis nevykti ar nedelsiant iš jų išvykti.
Štai Turkija pažymėta geltona spalva. Čia rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, vengti masinių susibūrimo vietų. Egiptas pažymėtas oranžine spalva, kuri reiškia, kad keliautojams rekomenduojama įvertinti būtinybę keliauti į šią šalį. Kipras, į kurį Iranas jau buvo paleidęs raketų, taip pat geltonas, didesnių grėsmių neįžvelgiama.
Kitaip tariant, Lietuva nemato grėsmių ir rekomenduoja atostogauti minėtose šalyse, žinoma, permesdama atsakomybę patiems keliautojams, kad gal verta pasisaugoti ir nesilankyti tam tikrose vietose. Negi pašonėje vykstantis karas nėra pakankama priežastis nerekomenduoti vykti į šias šalis?
Tokį šalies požiūrį kritikuoja dažnai keliaujantys lietuviai. Viešojoje erdvėje skriejo ne viena kritikos strėlė, kad Lietuva per lėtai reaguoja, nekeičia rekomendacijų dėl karštų pasaulio kraštų, kuriuose vyksta kariniai veiksmai ar kiti neramumai, o kelionių organizatoriai tiesiog vaikosi pelno.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasaulio valstybių žemėlapyje griežčiausia rekomendacija – nedelsiant išvykti iš šalies. Tokios šalys yra Rusija, Baltarusija, Ukraina, Iranas ir Afganistanas. Tačiau nėra jokios šalies, į kurią tautiečiams būtų draudžiama vykti.
Biurokratinis požiūris
„Kauno diena“ URM uždavė keletą klausimų, kodėl Lietuva nesiremia užsienio šalių praktika ir vis dar nėra sugriežtinusi rekomendacijų nevykti į Turkiją ar Egiptą. Tačiau dienraštis gavo biurokratinį atsakymą, kad keliautojai tiesiog turi stebėti rekomendacijas ir patys įvertinti situaciją, kur atostogauti.
Ministerija nesiteikė paaiškinti, kokia logika vadovaujantis lietuviams rekomenduojama vykti ar nevykti į tam tikras užsienio valstybes.
„Rekomendacijos keliaujantiems į konkrečias šalis yra skelbiamos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinės informacijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt. Joje rasite išsamią informaciją apie dominančias šalis. URM padėtį stebi ir vertina, pasikeitus saugumo situacijai šalyje, atnaujintos kelionių rekomendacijos nedelsiant skelbiamos minėtoje svetainėje ir mobiliojoje programėlėje „Keliauk saugiai“.
Saugumo situacija užsienio šalyje gali pasikeisti per trumpą laiką, todėl ketinantiems vykti į užsienį Lietuvos piliečiams papildomai patariame užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje“, – nurodė URM komunikacijos specialistai.
Liko neatsakytas klausimas, ar lietuviai bus evakuojami iš Turkijos ar Egipto, jei, įsigijus kelionę, jie šiose šalyse įstrigs dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Gal kartais pigiau ir logiškiau būtų sugriežtinti rekomendacijas, nei vėliau organizuoti skrydžius, kad piliečiai galėtų evakuotis ir saugiai grįžti į namus?
URM svetainėje taip pat paryškintas įspėjimas, kad keliautojų atsakomybei paliktas apsisprendimas, kur vykti yra saugu.
„Užsienio reikalų ministerijos kelionių rekomendacijos yra pagrįstos iš patikimų šaltinių surinkta susisteminta informacija ir vykstantiems į užsienį Lietuvos piliečiams teikiamos kaip patarimas, kuriuo prašome vadovautis. Ar saugu vykti į konkrečią valstybę, kiekvienas keliautojas sprendžia pats, įvertinęs galimą riziką. Keliaudamas į didelės rizikos zoną, asmuo prisiima visą atsakomybę už savo saugumą“, – nurodoma svetainėje.
Neaišku, ir kaip ministerija vertina, kad kelionių organizatoriai vis dar aktyviai organizuoja keliones į Turkiją.
„Komercinių privačių asmenų ir kelionių agentūrų santykių URM nekomentuoja“, – pridurta „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.
Turkijos situacija
URM svetainėje rekomendacijos dėl kelionių į Turkiją paskutinį kartą atnaujintos kovo 6 d.
„Dėl padidėjusios įtampos regione rekomenduojame laikytis papildomų atsargumo priemonių. Rekomenduojame, nesant būtinybei, nevykti į pasienio zonas prie Sirijos, Irano ir Irako, sekti oficialius Turkijos institucijų pranešimus bei vietinę žiniasklaidą. Dėl galimų skrydžių sutrikimų (vėlavimų, atšaukimų) reguliariai tikrinkite oro linijų ir oro uostų informaciją.
Šalyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojame išlikti budriems, vengti susibūrimo vietų, demonstracijų, visuomet su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus ir saugoti juos bei asmeninius daiktus“, – tokios rekomendacijos pateiktos dėl vykimo į Turkiją.
URM specialistai yra atkreipę dėmesį, kad Turkijoje yra didelė žemės drebėjimų, o karštuoju metų laiku – gaisrų rizika.
Lietuva nemato grėsmių ir rekomenduoja atostogauti minėtose šalyse, žinoma, permesdama atsakomybę patiems keliautojams.
Vykti saugu?
Kelionių organizatoriai siūlo šimtus kelionių į Turkiją, kiek mažiau – į Egiptą ar Kiprą. Tačiau keliautojai gali ir patys rinktis, kur keliauti, tad nuvykti į minėtas šalis tikrai įmanoma, nors pašonėje vyksta kariniai veiksmai.
Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) generalinė direktorė Milda Plepytė-Rainienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad kol kas kelionių organizatoriai susiplanavę keliones į Turkiją ir šį sezoną ši kryptis vėl turėtų būti populiariausia.
„Rekomenduojama nevykti į pasienio zoną, kelionių organizatoriai vykdo veiklą vadovaudamiesi šalies institucijų rekomendacijomis. Kai šalis nuspalvinama raudonai, tai reiškia, kas vykti nesaugu ir organizatoriai tuomet neorganizuoja kelionių. Šiuo metu Turkija – geltona, kai rekomenduojama vengti masinių susibūrimų vietų. Kitaip tariant, tai nėra aukščiausio lygio rekomendacija, kurios pagrindu galėtų būti atšaukiamos kelionės“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Ji aiškino, kad keliautojams, kurie jau įsigijo kelionę, tačiau jaučiasi nesaugiai ir nebenori vykti, turi įvertinti kelionės polisą ir tai, kokiomis sąlygomis buvo įsigytas kelialapis.
„Galbūt yra galimybė keisti kelionės kryptį ar datą. Jei tokia galimybė yra, keliautojai turėtų ja pasinaudoti. Jei tokios galimybės nėra, kelionės atšaukimas vykdomas pagal sutarties sąlygas, bet dažniausiai tai neapsieina be papildomų mokesčių“, – komentavo LTA vadovė.
„Būtų sunku komentuoti, kaip savo rekomendacijas pateikia JAV, bet Lietuva bendradarbiauja su savo partneriais ir vertina situaciją. Mes bendraujame su URM ir su užsienio partneriais ir neturime kažkokių nuogąstavimų, kad dabar būtų nesaugu vykti į Turkiją“, – pridūrė M. Plepytė-Rainienė.
Praėjo sezonas
„Kauno diena“ pasiteiravo ir dėl Egipto, Kipro ir Artimųjų Rytų šalių, ar ten vis dar organizuojamos kelionės?
„Egipto sezonas jau eina į pabaigą, nes kovo pabaigoje prasidės daugiau kelionių į Turkiją. Vasaros metu būtent pastaroji kryptis išlieka populiariausia. Manome, kad ir šiais metais Turkija išliks kaip pirmaujanti kelionių kryptis, nebent atsitiks kokių nors neprognozuojamų geopolitinių dalykų.
Kelionės į Kiprą neatšaukiamos, nėra sugriežtintos – aukščiausios – rekomendacijos nevykti. Bet Kipras nėra pagrindinė lietuvių kelionių kryptis. Lietuviai mieliau renkasi Turkiją, Italiją ar Graikiją. Jei keliautojas kelionę organizuoja individualiai, reikėtų įsivertinti esamas rekomendacijas ir prisiimti atsakomybę. Nes jei atostogų metu kas nors pasikeistų, keliautojas turėtų pats ieškoti sprendimų. Jei keliaujama per kelionių agentūras, esama tam tikrų prievolių, kurias organizatorius turi įgyvendinti, pavyzdžiui, sugrąžinti keliautojus į pirminę išvykimo vietą. Jei kyla abejonių, geriau kreiptis į kelionių organizatorių, kad žmogumi būtų pasirūpinta“, – tikino pašnekovė.
Artimųjų Rytų kryptis, pasak turizmo ekspertės, šiuo metu taip pat nepopuliari, nes šią kryptį lietuviai pamėgę žiemos metu, atšilus orams čia jau per karšta, tad ir kelionės neorganizuojamos. Kitaip tariant, karas prasidėjo tada, kai, pavyzdžiui, Dubajuje jau baigėsi pagrindinis kelionių sezonas. Žinoma, visada galima vykti savarankiškai, įvertinus visas galimas rizikas.
„Kalbant apie kitos žiemos sezoną, tikimės, kad konfliktas bus pasibaigęs ir keliautojai galės netrukdomai ir saugiai vykti į Jungtinius Arabų Emyratus“, – teigė M. Plepytė-Rainienė.
Ji pažymėjo, kad jei žmonės keliauja į užsienį, patariama užsiregistruoti URM programėlėje „Keliauk saugiai“. Tai reikalinga ne tik tam, kad Lietuva galėtų žinoti, kiek piliečių yra išvykę, kokiam jų skaičiui galėtų reikėti pagalbos, bet ir kad pats turistas gautų svarbiausią informaciją apie pokyčius konkrečioje šalyje.
Be to, kelionių ekspertė pažymėjo, kad visada reikia pasirūpinti tiek kelionių, tiek sveikatos draudimu. Tai padeda sumažinti išlaidas, jei kelionės metu nutinka nenumatytų atvejų.
Vertinama rizika
„Kauno diena“ kreipėsi ir į Lietuvos draudikų asociaciją (LDA), prašydama įvertinti, ar nepadidėjo rizika keliaujant į Turkiją, Egiptą ar Kiprą. Gal draudikai jau įvertino riziką, todėl ir kelionių draudimas – brangesnis?
„Kalbant apie kelionių draudimo paslaugos suteikimą, draudimo bendrovės vadovaujasi atsakingų institucijų rekomendacijomis. Šiuo metu Turkija, Egiptas ir Kipras nėra įtrauktos į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nerekomenduojamų vykti šalių sąrašą, todėl kelionių draudimas, vykstant į šias valstybes, yra teikiamas įprasta tvarka, t. y. pagal standartines draudimo taisykles ir sąlygas. Kitaip tariant, keliautojai gali įsigyti draudimą ir naudotis įprastine draudimo apsauga.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad geopolitinė situacija regione yra dinamiška ir gali greitai keistis. Todėl keliautojams visada rekomenduojama nuolat sekti oficialių institucijų rekomendacijas, įvertinti realią situaciją ir galimas rizikas. Net ir tuo atveju, kai kelionės draudimas galioja įprastomis sąlygomis, atsakingas kelionių planavimas ir budrumas išlieka labai svarbūs“, – dienraščiui komentavo LDA direktorius Andrius Romanovskis.
Jis pažymėjo, kad tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje praktikoje įvykiai, nulemti ar susiję su karinio pobūdžio veiksmais, karo (ypatingąja) padėtimi, ginkluotu politiniu konfliktu, sukilimu, maištu, masinėmis riaušėmis ir pan., yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Todėl nuostoliai, patirti dėl tokių įvykių, nebūtų kompensuojami, tačiau draudimo apsauga dėl kitų atvejų, pavyzdžiui, keliautojo ligos, būtų kompensuojami.
Pasiteiravome, ar keliautojai gali įsigyti kokios nors rūšies draudimą vykdami į Artimųjų Rytų šalis, nors ten vykti šiuo metu nerekomenduojama?
„Draudimo bendrovių taikoma praktika aptariamu atveju skiriasi. Dalis bendrovių kelionių draudimo apsaugą suteikia ir vykstant į valstybes, į kurias URM rekomenduoja nevykti. Vis dėlto tokiais atvejais labai svarbu suprasti draudimo apsaugos ribas. Kita dalis draudimo bendrovių kelionių draudimo paslaugos valstybėse, į kurias atsakingos institucijos vykti nerekomenduoja, neteikia.
Pažymėtina, kad, remiantis standartinėmis draudimo taisyklėmis, nuostoliai, atsiradę dėl karinio pobūdžio veiksmų, karo laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Tai reiškia, kad tokios situacijos draudimo išmokomis nėra kompensuojamos“, – teigė A. Romanovskis.
Jis aiškino, kad jeigu rekomendacija nevykti į konkrečią valstybę yra paskelbiama jau kelionei prasidėjus, galioja draudimo bendrovės nustatyta draudimo apsauga, pavyzdžiui, pirmąsias septynias dienas nuo rekomendacijos paskelbimo. Todėl planuojant kelionę į regionus, kuriuose fiksuojama padidėjusi geopolitinė įtampa, keliautojams rekomenduojama itin atsakingai įvertinti galimas rizikas, pasidomėti draudimo sutarties sąlygomis ir suprasti, kad tam tikromis aplinkybėmis draudimo apsauga gali būti ribota.
Pasak LDA direktoriaus, nors standartinėse kelionių draudimo taisyklėse karinio pobūdžio veiksmai, karo (ypatingoji) padėtis, ginkluotas politinis konfliktas, sukilimas, maištas, masinės riaušės ir pan. yra priskiriami prie nedraudžiamųjų įvykių, praktikoje draudimo bendrovės stengiasi elgtis socialiai atsakingai ir, įvertinę konkrečią situaciją bei aplinkybes, ieško būdų padėti į keliones jau išvykusiems klientams. Tokie sprendimai paprastai priimami individualiai, atsižvelgiant į bendrą geopolitinę situaciją, valstybės institucijų veiksmus ir kitus svarbius veiksnius.
„Pavyzdžiui, kelionių draudimo medicininių išlaidų rizika dažnai apima ir repatriaciją, t. y. apdraustojo pargabenimą į gimtąją šalį, jei to prireikia dėl sveikatos būklės. Tačiau konkrečios pagalbos formos krizinėse situacijose gali priklausyti nuo aplinkybių ir tuo metu galiojančių sąlygų.
Šiuo metu dalis draudimo bendrovių, įvertinusios situaciją ir suprasdamos poreikį ieškoti klientams palankių sprendimų, jau yra paskelbusios, kad kompensuos keliautojų patirtas išlaidas, jei dėl karinių veiksmų uždarius oro erdvę jie negalės grįžti į Lietuvą planuotu skrydžiu“, – „Kauno dienai“ nurodė A. Romanovskis.
Jis aiškino, kad turistai, rinkdamiesi savo kelionių draudimo apsaugos paketą, turi galimybę įtraukti pradėtos kelionės sutrikimų draudimo riziką, kuri padengia papildomas išlaidas, pavyzdžiui, už nakvynę ar naujus bilietus, kai skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas. Nauja apsaugos apimtis šią riziką praplečia ir apima situacijas, kai kelionę sutrikdo kariniai konfliktai ar jų pasekmės šalyse, kurios draudimo sutarties sudarymo metu yra saugios ir nepaliestos karinių veiksmų.
Kelionių draudimas
LDA vadovas priminė, kad kelionių draudimas yra finansinė apsauga, skirta apsaugoti keliautojus nuo įvairių netikėtų situacijų, kurios gali nutikti kelionės metu užsienyje.
Dažniausiai kelionių draudimas apima: medicininių išlaidų kompensavimą susirgus ar patyrus traumą užsienyje; pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais; bagažo praradimo, sugadinimo ar vėlavimo nuostolius; civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis; neįvykusios ar nutrauktos kelionės išlaidas tam tikrais atvejais.
„Turint kelionių draudimą, keliautojas gali jaustis ramiau, nes, netikėtai susidūrus su problemomis, medicininės ar kitos išlaidos gali būti labai didelės, ypač už Europos ribų. Draudimas labai pasitarnauja ir turint specifinių poreikių, pavyzdžiui, kai vykstama aktyviai leisti laisvalaikį – slidinėti, buriuoti, plaukti baidarėmis, žvejoti atviroje jūroje, važinėtis motociklu ar užsiimti kitomis rizikingesnėmis veiklomis“, – nurodė A. Romanovskis.
Pasak jo, svarbiausia rekomendacija keliautojams – prieš kelionę ne tik įsigyti draudimą, bet ir atidžiai susipažinti su jo sąlygomis. Draudimo apsauga gali skirtis, priklausomai nuo pasirinkto draudimo paketo, kelionės krypties ir konkrečių rizikų. Tais atvejais, kai kyla baimės ir abejonės dėl geopolitinių ar kitų iššūkių, rekomenduojama susisiekti su savo draudimo bendrove ir pasikonsultuoti dėl visų nerimą keliančių klausimų.
„Visuomet verta pasitikrinti oficialias institucijų rekomendacijas dėl saugumo situacijos kelionės šalyje ir įvertinti, ar planuojama kelionė yra saugi. Kelionės sutrikimo atveju verta atsiminti, kad dėl kompensacijos pirmiausia reikėtų kreiptis į savo oro vežėją, o jei paslaugų teikėjas jų nekompensuoja arba kompensuoja tik dalį išlaidų – į draudimo bendrovę. Visais atvejais keliautojai turėtų išsaugoti sąskaitas, pažymas ir kitus įvykį pagrindžiančius dokumentus, nes jie bus reikalingi žalos reguliavimo procese“, – patarimus keliautojams vardijo LDA direktorius.
(be temos)