„Iš esmės projektai yra įšaldyti. Tik klausimas, ar jie turėtų būti tęsiami. Mano supratimu, jie tęsiami neturėtų būti, ir mes tą klausimą taip pat pasiūlėme iškelti Vadovų Taryboje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

„Didžiausia šių projektų problema yra ta, kad jie nėra tęsiami, nes kaip bežiūrėtumei, prie tų projektų prisiliečia įvairios režimo institucijos ir gauna iš to finansinę naudą“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovės teigimu, vienašališkai nutraukus pasienio projektų įgyvendinimą grėstų didelės finansinės baudos.

„Jeigu tie projektai nėra tęsiami, taikomos tam tikros finansinės korekcijos už tuos pinigus, kurie jau buvo išleisti, ir tai yra tikrai ženklios sumos. Mūsų prašymas buvo tiesiog sudaryti galimybes valstybėms nutraukti šituos projektus be finansinių pasekmių. Kitaip reikėtų juos tęsti, o tęsti būtų prieš įsitikinimus“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, nutraukti projektus reikia, nepaisant to, kad Lietuva patirs finansinių praradimų.

Didžiausia šių projektų problema yra ta, kad jie nėra tęsiami, nes kaip bežiūrėtumei, prie tų projektų prisiliečia įvairios režimo institucijos ir gauna iš to finansinę naudą.

„Čia jau nebe pinigų klausimas. Tie projektai reikalauja tam tikro bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir tikrai tarp institucijų yra tokių, su kuriomis bendradarbiavimas yra sunkiai įsivaizduojamas“, – tvirtino premjerė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad nutraukti pasienio projektų finansavimą – principinė Lietuvos pozicija.

„Turime šalia tironą ir negalime jo maitinti“, – teigė ji.

„Negalime finansuoti šito režimo ir naudoti tam europinių pinigų, ypač šiame kontekste, kai vyksta tokie įvykiai. (...) Jau kreipėmės į Europos Komisiją, dar nesulaukėme atsakymų, bet aš tikiu, kad dabartiniame kontekste tikrai bus rastas sprendimas“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, pirmiausia reikia pasiekti, kad už projektų nutraukimą ES nesiimtų finansinių sankcijų, o paskui bus vertinami Lietuvoje vykdomi projektai ir sprendžiama dėl jų ateities.

„Labai atsakingai žiūrėsime ir ieškosime sprendimų“, – teigė A. Bilotaitė.

2015 metais Europos Komisija patvirtino Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Jos biudžetas – 81,4 mln. eurų, iš jų Europos Sąjungos indėlis – 74 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pagal pasienio programą vykdomi 7,155 mln. eurų vertės projektai.

Tarp jų yra Pabradės užsieniečių registracijos centro rekonstrukcija ir statyba, Kinologijos centro Mickūnuose remontas, transporto bei dresavimo priemonių užkardoms įsigijimas, traktoriaus bei katerio, skirtų valstybės sienos priežiūrai, įsigijimas, elingo įrengimas.

VRM teigimu, jei programos lėšos būtų pripažintos netinkamomis, Lietuva netektų 6,440 mln. eurų.

Pagal minėtą programą, ES planuoja 4,5 mln. eurų skirti Latvijos ir Baltarusijos pasienio punktui modernizuoti, 3,3 mln. eurų – telekomunikacijų infrastruktūros plėtrai Baltarusijos ir Lietuvoje pasienyje (BOMBEL-4), 0,5 mln. eurų – Baltarusijos mokslų akademijai sukurti sistemą mažinti invazinių rūšių poveikį saugomoms pasienio teritorijoms, 270 tūkst. eurų – Lydos rajono vykdomojo komiteto kultūros departamentui paveldo ir tradicinių įgūdžių išsaugojimui, kt. 

Sankcijų prieš Baltarusiją Lietuva imasi, kai Aliaksandro Lukašenkos nurodymu sekmadienį prievarta Minske buvo nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip 100 keleivių. Juo skridęs Baltarusijos opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę.