Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komiteto sprendimas iš partijos pašalinti Seimo narį Gintarą Songailą nėra adekvati nuobauda už galimą nusižengimą, sako konservatorių vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė.

"Partijos Priežiūros komiteto sprendimai kartais ne visai pastaruoju metu yra adekvatūs pagal partijos nario vienokią ar kitokią elgseną", - ketvirtadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Ji tvirtino abejojanti Priežiūros komiteto argumentais, kodėl reikėjo G.Songailą pašalinti iš partijos.

"Manau, kad nuobauda ne visai adekvati, nes argumentacija, dėl ko jis pašalintas - kad apskundė Vilniaus sueigos sprendimą teismui, bet iš esmės tai nebuvo apskundimas, tik ketinimas. Kai partijos prezidiumas šį klausimą svarstė, buvo pasiūlyta G.Songailai atsiimti (ieškinį - BNS), ir jis atsiėmė, ir skundo teisme nebebuvo", - sakė I.Degutienė.

Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, jog Priežiūros komitetas veikia pagal TS-LKD įstatus, legaliai, ir jo sprendimus pakeisti gali tik partijos suvažiavimas.

Parlamento pirmininkė neatmetė galimybės, kad per konservatorių suvažiavimą birželyje bus pakeista Priežiūros komiteto sudėtis.

Ji nesiryžo prognozuoti, kaip į G.Songailos pašalinimą iš partijos reaguos TS-LDK Tautininkų frakcija, kuriai vadovauja šis Seimo narys. Frakcijos konferencija numatyta šeštadienį.

Trečiadienį valdančiosios TS-LKD Priežiūros komitetas nutarė iš partijos pašalinti G.Songailą.

"Skųsdamas partijos bendruomenės sprendimą teismui G.Songaila šiurkščiai pažeidė įstatuose nustatytą tokių sprendimų skundimo tvarką, ir dėl to pašalintas iš partijos", - BNS sakė šio komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius.

Vilniaus miesto mero rinkimų išvakarėse G.Songaila kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti TS-LKD Vilniaus sueigos tarybos sprendimą sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Taip pat Seimo narys paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai sustabdyti minėtą sprendimą, kol teismas išnagrinės ieškinį.

Savo ieškinį parlamentaras grindė teigdamas, kad TS-LKD principinės nuostatos, kurios remiasi pagarba valstybei, jos Konstitucijai bei įstatymams, valstybinės kalbos puoselėjimu, iš esmės prieštarauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nuostatoms.