Advokatūra sako, kad privalomai įtraukus profesionalius teisininkus skundai bus kokybiškesni, bet kritikai perspėja, kad advokatūros monopolis apribos žmonių galimybes patiems ginti savo teises, nes advokatų paslaugos daug kam bus per brangios.

Advokatūros tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė tikina, kad tik advokatūra gali užtikrinti reikiamą kvalifikaciją.

„Mūsų giliu įsitikinimu, asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo tikrai negali pats sau atstovauti. Kai mes kalbame apie rašytinį procesą, tas atstovavimas būtų lygus nuliui, asmeniui atstovauja dokumentai“, – BNS sakė jis.

„Kažkodėl medicinoje niekada negalima sakyti, kad žmogus gali save operuotis ir jei atsiranda kažkokie trūkumai, atsiranda 30 dienų trūkumams pašalinti. Kiekvienas kvalifikuotas specialistas turi daryti savo darbą“, – kalbėjo Advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas.

Mūsų giliu įsitikinimu, asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo tikrai negali pats sau atstovauti. Kai mes kalbame apie rašytinį procesą, tas atstovavimas būtų lygus nuliui.

Advokatūrą užstojęs Seimo narys Stasys Šedbaras tikino, kad nenumačius privalomo advokato dalyvavimo Konstitucinį Teismą užplūs skundai iš žmonių, „kurių veikla suaktyvėja priklausomai nuo savaitės mėnesyje“.

Tačiau Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas komiteto posėdyje sakė, kad svarstant  šį klausimą reikia palikti pasirinkimo laisvę pačiam pareiškėjui.

Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas šiemet nepagrįsta pripažino įstatymo nuostatą, jog apeliacinį skundą civilinėje byloje privalo surašyti advokatas.

Pasak D. Žalimo, tuomet konstatuota, kad daug žmonių negali gauti nemokamos teisinės pagalbos ir neturi pakankamai lėšų susimokėti advokatui.

„Manau, pirmiausias argumentas, kad žmogui šita priemonė būtų prieinama. Kiekvienas monopolis nėra šiaip iš principo sveikintinas ir geras, jei valstybė yra nepajėgi suteikti visais atvejais pagalbą tada, kada ji reikalinga“, – kalbėjo D. Žalimas.

Jis sakė žinantis atvejų, kai apeliaciniuose procesuose advokatai gaudavo pinigus tiesiog už parašą po apeliaciniu skundu, kurį surašydavo pats žmogus.

„Žmonių yra įvairių. Yra ir neturinčių teisinio išsilavinimo ir puikiausiai galinčių suformuluoti teisinius argumentus. Nereikėtų to atmesti“, – sakė D. Žalimas.

Advokatūros siūlymui, kad prašymą Konstituciniam Teismui galėtų surašyti tik advokatas, trečiadienį komiteto posėdyje pritarė penki parlamentarai, trys buvo prieš.

Siūlyme numatyta išlyga, kad prašymą galėtų surašyti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą asmuo arba tokį diplomatą turintis jo giminaitis.

Tarp balsavusių už – trys buvę advokatai konservatoriai S. Šedbaras ir Irena Haase bei Mišrioje grupėje dirbantis Rimas Andrikis.

Komiteto pirmininkė „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė tokio pasiūlymo nepalaikė. Ji BNS sakė, kad registruos pataisas, kur nebus advokatūros monopolio.

Teisingumo ministerijos pirminiame pataisų variante nebuvo apibrėžiama, kas gali surašyti prašymą.

Seimas kovą priėmė Konstitucijos pataisas, kurios gyventojams leis pateikti individualų konstitucinį skundą dėl teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jų konstitucines teises ar laisves.