Šiais metais Lietuvoje dažniau nei įprastai girdimas Indonezijos vardas vien todėl, kad gegužę bus minimas šių šalių diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetis.

Šia proga ketinama stiprinti Lietuvos ir Indonezijos ekonominį bendradarbiavimą, vystyti studentų mainų programas. Be to, kelionių mėgėjai turizmo agentūrų vis dažniau kviečiami pailsėti rojaus salose Indonezijoje, o šiemet taip pat turės dvi išskirtines progas nukakti paviešėti ar pasavanoriauti į Borneo džiungles pas vieną žymiausių šimtmečio mokslininkių, lietuvių kilmės profesorę Birutę Galdikas.

O apie Lietuvą ir Indoneziją „Vilniaus diena“ kalbėjosi su Indonezijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Danijai ir Lietuvai prof. dr. Bomeru Pasaribu, kuris viešėjo Vilniuje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ pristatytoje tarptautinėje kelionių, laisvalaikio ir sporto parodoje „Adventur“.

– Lietuvos ir Indonezijos ryšiai ne taip plačiai matomi ir aptariami kaip su didžiosiomis pasaulio ar Europos valstybėmis. Kokios yra šių dviejų šalių sąsajos?

– Pirmiausia vyksta parlamentinis bendradarbiavimas, stiprinama aukštųjų mokyklų partnerystė, po truputį auga prekybos apimtis. Bet to nepakanka. Manome, kad Lietuvos ekonomika Baltijos šalių regione sparčiai augs. O Indonezija yra antra po Kinijos pagal ekonomikos augimą. Todėl, manau, reikėtų stiprinti bendradarbiavimą visose srityse – tiek politikos, tiek ekonomikos, tiek švietimo. Šiuo tikslu ir minint Lietuvos bei Indonezijos diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetį gegužę numatyta keletas svarbių renginių.

– Kokie renginiai planuojami?

– Pirmiausia Seime planuojami Indonezijos delegacijos narių pranešimai, čia taip pat bus surengta nuotraukų paroda. Lietuvoje taip pat viešės du Indonezijos viceministrai, kurie susitiks su Lietuvos Prezidente ir premjeru. Taip pat bus ketinama surengti du seminarus. Vieną jų – apie ekonominį Lietuvos ir Indonezijos bendradarbiavimą – oficialiai atidarys ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. O seminarą apie švietimą, kuriame dalyvaus Indonezijos švietimo ir mokslo viceministras, atidarys Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Žinoma, numatyta diplomatinių susitikimų. Taip pat svarbus įvykis – Kauno ir Kupango draugystė, jie taps broliškais miestais.

– Lietuva vis labiau domina užsienio šalių studentus. Ar ji patraukli studijas svetur besirenkančiam Indonezijos jaunimui?

– Lietuvos studentai Indonezijos aukštosiose mokyklose dažnesni nei indoneziečiai jūsų šalyje. Pernai 15 studentų iš Lietuvos išvyko mokytis į Indoneziją, šiemet ten turėtų studijuoti 22 lietuviai, o gal ir daugiau. O Lietuvoje šiuo metu mokosi tik du studentai iš Indonezijos. Tačiau šiais metais ketinama užmegzti Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų bendradarbiavimą su Kupango universitetu, tad, manau, į Lietuvą atvyks gerokai daugiau studentų iš Indonezijos ir daugiau lietuvių turės galimybę mokytis mūsų šalyje.

– Ką indoneziečiai mini pirmiausia paklausti apie Lietuvą?

– Tai profesorė B.Galdikas, kurią, matyt, Indonezijoje žino visi, – nuo paprastų žmonių iki valstybės vadovo, – ir krepšinis.

– Ką Indonezijai reiškia B.Galdikas?

– B.Galdikas yra viso pasaulio superherojė, ne tik Indonezijai. Orangutanų yra ne tik Borneo miškuose, bet ir Sumatroje, Papua, Sulavesyje. Tačiau jų po truputį mažėja. Dabar šių gyvūnų likę vos per 40 tūkst. O dėl jų išlikimo besirūpinančios B.Galdikas ir Lone Drøscher Nielsen man ir mano šalies žmonėms yra superherojės.

– Lietuva pagal miškų apsaugą pasaulyje yra pavyzdinė šalis. Kalbant apie Indoneziją, Braziliją, nuolat skelbiamas pavojus dėl miškų naikinimo, prarandamų milžiniškų miškų plotų. Kodėl, nors ir imamasi įvairių priemonių, nepavyksta to pažaboti?

– Mano šalis 1990–1997 m. išgyveno didelę ekonominę krizę, kuri labai prisidėjo prie miškų nykimo – buvo iškirsta daug miškų. Šiuo atveju alkis nugalėjo. Miškų nykimo problema opi ir aktuali, tačiau aktyviai su tuo kovojama. Dabar mums išsaugoti miškus stengiasi padėti Norvegija ir kitos šalys. Miškų kirtimo problema yra ne tik Indonezijoje, bet ir Brazilijoje, Konge. Reikia paminėti, kad Norvegija finansuoja milijardo dolerių vertės programas, skirtas atogrąžų miškų kirtimui mažinti, jiems apsaugoti. Kitas svarbus dalykas, dėl ko skirtumas miškosaugos srityje Lietuvoje ir Indonezijoje labai akivaizdus, yra populiacija. Juk Lietuvoje yra vos 3 mln. gyventojų, o Indonezijoje – net 245 mln. Skirtingi mastai, skirtingi poreikiai.

– Kuo Lietuva galėtų sudominti indoneziečius kaip turistinė šalis?

– Pirmiausia Vilniumi ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytais objektais, taip pat Trakais, Šiauliais. Pernai Šiauliuose vyko TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės, kuriose dalyvavo ir Indonezijos delegacija. Būtent Indonezijos atstovai čia perėmė kitų žaidynių vėliavą – jos vyks Džakartoje 2016 m. Taip pat turistus galėtų sudominti Klaipėda ir mažas, bet labai gražus Birštono miestas.

– B.Galdikas juokavo, kad gyvena laimingiausioje pasaulio šalyje – Indonezijoje visi šypsosi. Iš ko žmonės semiasi optimizmo?

– Tikra tiesa, žmonės ten šypsosi. Indonezija yra iš tiesų turtinga gamtos, jos išteklių šalis. Be to, mūsų, indoneziečių, gyvenimo ideologija paremta penkiais principais: tikėjimas Dievu, gerovė, demokratija, humaniškumas, vienybė. Pastarasis principas labai svarbus žinant, kad Indonezijoje yra keli šimtai etninių grupių, kurių didžioji dauguma turi savo kalbas, bet visi kalba, supranta indonezietiškai.

Indonezijos Respublika

Didžiausia pietryčių Azijos šalis ir didžiausia salų šalis. Indoneziją sudaro 17–18 tūkst. salų, iš jų apie 6 tūkst. yra gyvenamos.

Didžiausios salos – Borneo, Javos, Sumatros, Sulavesio.

Nepriklausomybę paskelbė 1945 m. rugpjūčio 17 d., bet galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.

Plotas: 1 919 440 kv. km.

Gyventojai: 234 693 997. Etniniu požiūriu Indonezija yra daugiakultūrė visuomenė. Pagal gyventojų skaičių – ketvirta pagal dydį pasaulyje.

Sostinė: Džakarta.

Kalba: indoneziečių.

Valiuta: Indonezijos rupija.

Religija: islamas (86,1 proc. gyventojų).

Prezidentas: Susilo Bambang Yudhoyono ( valdo nuo 2004 m.). Valstybės vadovas jau eidamas šias pareigas išleido solinį albumą, kuriame – dešimt jo atliekamų lyrinių baladžių, kūrinių religine tema.

Aukščiausias valstybės valdžios organas yra Liaudies konsultacinis kongresas. Įstatymus leidžia vienų rūmų parlamentas – Liaudies atstovų taryba (460 deputatų, iš jų 360 renka gyventojai, 100 skiria prezidentas). Parlamento priimti įstatymai neįsigalioja, kol jų nepatvirtina prezidentas. Indonezija suskirstyta į 30 provincijų, taip pat yra dvi specialiosios teritorijos.

Indonezijos pavadinime yra du žodžiai: lotyniškas „Indus“, reiškiantis Indiją, ir graikiškas „nesos“, reiškiantis salas.

Indonezija – valstybė Azijos pietryčiuose ir yra įsikūrusi vadinamajame ugnies žiede, kur dažnai vyksta žemės drebėjimai, ugnikalnių įsiveržimai, cunamiai, potvyniai.