Subūrė dėl saugumo

„Per kelerius metus mes nujudėsime labai toli. Pralenksime slovakus, slovėnus ir kt. Mes dabar tokį tempą paėmę, turime rimtą požiūrį ir sukurtą ekosistemą. Esame labai gerame ir aiškiame kelyje“, – „Kauno dienai“ teigė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas plk. Linas Idzelis.

„Reikia suprasti, kad kitos Europos šalys sovietiniais laikais turėjo gynybos pramonę. Mes atgavę Nepriklausomybę pradėjome nuo nulio. Kodėl ukrainiečiams gerai sekasi gintis? Nes turėjo inžinerinį gynybinį potencialą. Net jeigu staklės kurį laiką ir stovėjo išardytos, tiems vyresnio amžiaus buvusiems specialistams, kai prireikė, galvoje iškart kilo minčių. Pasidarė, ką reikia, ir paskui tobulino“, – kalbėjo L. Idzelis.

Lietuva, atgavusi Nepriklausomybę, anot jo, bėgo sprintą. Visose srityse, ne tik gynybos. Tačiau gynybos sritis nebuvo finansuojama iki 2014 m. Tik tada atsirado dėmesys inovacijoms. Kūrėjams net nebuvo aišku, kur eiti, kur kreiptis su savo idėjomis ir prototipais.

„Su techparku sudėliojome ekosistemą, kuri veikia kaip laikrodis. Sukūrėme ją nuo nulio. Truko dešimt metų. Norime pritraukti kuo daugiau organizacijų. Siekiame ir kurti, vystyti inovacijas, ir edukuoti visuomenę“, – sakė LŠS vadas.

Įžvalgos ir sprendimai

LŠS prieš dešimtmetį pradėjus burti kūrėjus, inžinierius, analitikus, studentus ir gynybos ekspertus, dabar galime vis didesnėmis pajėgomis ieškoti sprendimų, stiprinančių Lietuvos ir Europos atsparumą.

Vytauto Didžiojo karo muziejus trims dienoms vėl buvo panardintas į kalbas ir dirbtinio intelekto sprendimus, rastus ir jau įgyvendintus būdus, kaip jį pritaikyti moderniame mūšio lauke, pasitelkiant elektroniką, mechatroniką ir inžineriją.

Hakatono „Ugninis skydas: misija DI 2025“ technologijų fronte buvo pristatytos ne tik jau turimos idėjos ir inovatyvūs sprendimai, bet daugybė koncentruotų tikslingų įžvalgų iš Lietuvos ir Šiaurės šalių inovacijų ekspertų, technologinių startuolių kūrėjų, verslo mentorių ir gynybos aktualijų apžvalgininkų.

Pagrindinis šių metų prizas – „CoInvest Capital“ kvietimas derėtis dėl 1 mln. eurų investicijų, iš jų iki 750 tūkst. eurų „Coinvest Capital“, atiteko komandai #PDKinematics.

Į hakatoną buvo kviečiami robotikos projektų, kibernetinių įrankių, dronų kūrėjai, duomenų analitikos entuziastai – ir tie, kurie jau turi apčiuopiamą produktą, ir tie, kurie kol kas turi tik idėją. Jie visi turi galimybę vertingiausius sumanymus su inovacijų, dirbtinio intelekto (DI), produkto vystymo, finansų ir gynybos ekspertų pagalba paversti konceptu.

Hakatono teminės kryptys apima visą modernios gynybos spektrą: oro, sausumos ir vandens dronus, kibernetinę saugą ir elektronines kovas, DI ir autonomines sistemas, minas ir išminavimą, kosmoso technologijas, simuliaciją ir pratybų technologijas, karinius medicininius sprendimus, maisto davinius, ekipuotes, medžiagas ir komponentus.

Arti: renginyje buvo pristatyti kai kurie naujausi išradimai, skirti saugumui ir gynybai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Testuojama Ukrainoje

„Apie DI karyboje kalbama jau kelerius metus. Inovacijų kūrimas užtrunka. Sukūrus DI sistemą reikia nepamiršti, kad ir priešas tokias kuria. DI kovos tarpusavyje. Iš dalies jau ir dabar kovoja, pavyzdžiui, kibernetinėje erdvėje. Priešas turi institutų, kuriuose dirbama jau ne vienus metus. Negalima to nuvertinti. Ir Kinija, ir Rusija turi labai didelių pajėgumų“, – teigė L. Idzelis.

Pavyzdžiui, etalonu laikomas kiniškas dronas „Mavic 3“ (beje, jau pasirodė ir ketvirtoji jo versija). Jau sukurta nemažai panašių, tačiau prastesnių parametrų įrenginių, kainuojančių šešis ar net dešimt kartų brangiau. Karas yra ne tik idėjos, bet ir pinigai. Geriausia – ne išlaidauti, o technologijas pasigaminti patiems ir dar kitiems sugebėti parduoti.

„Lietuvoje intelektinio potencialo netrūksta, bet jį reikia nukreipti tinkama linkme. Dalis talentų jau yra užsikūrę ieškoti sprendimų, tinkamų gynybai, karybai. Žmonės protingi, techniniai universitetai pajėgūs. Kai atvažiuoja komandos, miela žiūrėti, kokių turi inovatyvių sprendimų. Važiuoja į Ukrainą, ir dėstytojai važiuoja, stebi, žiūri, kokie poreikiai, nes reikia pritaikomų sprendimų, reikia juos priimti laiku. Turime 100 proc. pasitikėjimą Ukrainoje. Mums tai yra platforma realiomis sąlygomis išbandyti tai, ką sukuriame, ir gauti grįžtamąjį techninį ryšį, kaip veikia mūsų sprendimai, kokios klaidos. Grįžę jas taisome ir vėl vykstame išbandyti“, – sakė L. Idzelis.

Technologijos vystosi labai greitai. „Anksčiau kai kurie sprendimai Ukrainoje dar buvo embriono fazėje, o dabar viskas ten labai pažengę. Anksčiau aš jiems galėdavau paaiškinti, dabar pats sėdžiu išsižiojęs ir klausausi, jau reikia pačiam rašytis“, – šyptelėjo pašnekovas.

Tempas didėja

Ukrainoje progresą paskatino karas ir sutrumpinta biurokratijos grandinė. „Kad ir kaip gaila, Rusija juda dar baisesniu tempu. Pas juos karinis dalinys gali kreiptis tiesiai į gamyklą ir pateikti technologijos, kurios jiems reikia, kuri, jų manymu, bus efektyviausia, užsakymą. Paskui tereikia nusiųsti Gynybos ministerijai sąskaitą. Tokia sistema technologijų progresui yra geriausia, kokia tik gali būti. Trumpiausia ir efektyviausia“, – kalbėjo L. Idzelis.

„Anksčiau iš Irano, – tęsė LŠŠS vadas, – gaudavo tolimojo nuotolio sprogmenis nešančių dronų „Šached“, skrisdavusių lėtai, prastai, veždavosi jiems reikiamų komponentų, o dabar patys tiek viską patobulino… Komponentų gauna iš Vakarų, per aplinkui. Pinigai vis tiek geriausiai dalijasi iš vieno. Ilgiau užtrunka gauti, bet sankcijos neveikia taip, kaip tikėtasi.“

Sukūrus DI sistemą reikia nepamiršti, kad ir priešas tokias kuria. DI kovos tarpusavyje.

„Kai ukrainiečiai su tolimojo šaudymo dronu sudegina gamyklą, matome, kad atvažiuoja traukinukas, atveža stakles, atstato gamybinį cechą. Atakos dažniausiai vyksta naktį, darbuotojai nenukenčia. Po dviejų savaičių jie toliau gamina“, – pridūrė L. Idzelis ir sakė, kad ateityje kariaus robotai, tad jau reikia pradėti galvoti apie humanoidų kūrimą: „Jie eis į atakas. Europa sensta, žmonių skaičius mažėja. Kariuomenes reikia plėsti, bet žmonių mažėja. Technikos galima nusipirkti, pasigaminti, bet ją kažkas turi valdyti.“

Veda patriotiškumas

„Tech-Park Kaunas“ vadovas šaulys Paulius Nezabitauskas teigė, kad norėtų daugiau dialogo su kariuomene, nes geresnis kelias – ne pirkti galutinį produktą, o dalyvauti jį kuriant.

„Karas Ukrainoje parodė, kokia svarbi yra komand. Technologijos keičiasi kas du mėnesius, jei komandos dirba darniai, jos gali staigiai adaptuoti turimus sprendimus ir sukurti naujų produktų. Svarbu, kad kurtųsi komandos, kurios kurtų produktus šiandienos ir ateities karui“, – pabrėžė P. Nezabitauskas.

Į hakatoną trečdalis dalyvių atsinešė sprendimus ne pagal kariuomenės išsakytus poreikius, o patys pamatę, ko galėtų prireikti. Pavyzdžiui, 200 kg galios kėlimo dronas. Jis gali pakelti tris ar net keturis žmones. Paminėjo ir droną, skirtą surasti po žeme esančias minas. Šviečianti saulė, drėgmė užduotį apsunkino, bet technologinis sprendimas buvo rastas.

„Skaičiuojame, kad į kūrimo ir įgyvendimo procesą šiuo metu yra įsitraukę apie 100–120 komandų. Yra apie 20 įmonių, kurios vykdo aktyvius pardavimus“, – skaičiavo LŠS vadovas ir pridūrė, kad Lietuvoje užsisukus gynybos pramonei darbo bus ir tradicinėms įmonėms.

Kokie yra Lietuvos privalumai? „Turime puikių inžinierių, informacinių technologijų specialistų, įsibėgėjo lazerių technologijos įmonės. Kitas dalykas – kai apklausėme hakatono dalyvius, du trečdaliai atsakė, kad juos čia atvedė patriotizmas. Tai didžiulis motyvacinis užtaisas. Dar vienas didelis privalumas – artimas ryšys su Ukraina. Mūsų kūrėjai žino, kokios technologijos ten naudojamos, ten gauname galimybę testuoti mūsų sprendimus. Be to, Ukraina perka mūsų produktus“, – vardijo P. Nezabitauskas.

Pristatyta naujovių

Prieš hakatoną žurnalistams buvo pristatyti keli naujausi išradimai, skirti saugumui ir gynybai. Šuo-robotas „Ghost Robotics“, atsparus vandeniui, drėgmei, galintis pernešti krovinius, šaudyti, vaizdu ir garsu stebėti aplinką, jis gali būti naudojamas kaip platforma kitiems sprendimams.

Čia pat demonstruota Lietuvoje gaminama FPV dronų kamera su 24/7 matomumo technologija. Ji prieš dvejus metus pristatyta LŠS hakatone, per tą laiką pritraukė 1,1 mln. eurų investicijų.

Norintys galėjo išbandyti neinvazinio klajoklio (vagus) nervo stimuliavimo prietaisą „Pulsetto“, skirtą karių psichologiniam atsparumui stiprinti. Jis skirtas kasdieniam streso valdymui, padeda gerinti emocinę būklę be medikamentų ar sudėtingų gydymo intervencijų. Prietaisas jau išbandytas bendradarbiaujant su LŠS ir „Great Team“ veteranų bendruomene.

Renginyje pristatytas „RSI Europe“ nuotolinio sprogmenų paleidimo ir pažangias FPV dronų sistemas karinėse pajėgose jau naudoja Ukrainos, Lietuvos, Moldovos, Estijos ir kitų šalių kariuomenės, sukarintos ir humanitarines užduotis atliekančios organizacijos.

Daug kam knietėjo išbandyti naujos kartos taktinį dronų simuliatorių „StratOS“ ir interaktyvų virtualios realybės prieštankinių minų minavimo simuliatorių „Indeform“.