Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų. Pasak agentūros, pernai nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama tarptautinė migracija – 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo.

Tuo tarpu natūrali gyventojų kaita buvo neigiama – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

Du trečdaliai žmonių – miestuose

Šių metų pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 966,1 tūkst., t. y. 68,7 proc. gyventojų, kaime – 893,9 tūkst. arba 31,3 procento. Moterys sudarė 53,5 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 153 moterys.

Pernai mažiau gimė kūdikių, mažiau ir mirė žmonių. Gimė 21,9 tūkst. kūdikių, tai 1,4 tūkst. (6 proc.) mažiau negu 2021 metais, 1 tūkst. gyventojų teko 7,7 gimusiojo (2021 metais – 8,3).

Tuo tarpu natūrali gyventojų kaita buvo neigiama – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

Mirė pernai 40,3 tūkst. žmonių – 7,4 tūkst. (15,5 proc.) mažiau negu 2021 metais. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 17 (2021 metais) iki 14,2.

Taip pat pernai mažėjo santuokų ir ištuokų: buvo įregistruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų. Palyginti su 2021 metais, santuokų skaičius sumažėjo 1,2 tūkst. (7,1 proc.), ištuokų – 0,7 tūkst. (9 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius sumažėjo nuo 46,6 (2021 metais) iki 45,5.

Trys ketvirtadaliai atvykusių – Ukrainos piliečiai

Pernai į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių – 50,5 tūkst., arba 2,1 karto daugiau nei 2021 metais. Kaip skelbiama pranešime, imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 16 (2021 metais) iki 33,7.

Pernai 62 tūkst. gyventojų (65 proc. visų imigrantų) į Lietuvą imigravo iš Ukrainos, 9,9 tūkst. (10,4 proc.) – iš Baltarusijos, 5,8 tūkst. (6,1 proc.) – iš Jungtinės Karalystės, 3,2 tūkst. (3,3 proc.) – iš Rusijos.

2022 metais į Lietuvą grįžo 14,4 tūkst. (15 proc. visų imigrantų) Lietuvos piliečių, tai 9,3 tūkst. (39,2 proc.) mažiau negu 2021 metais.

Daugiausia jų parvyko iš Jungtinės Karalystės (5,7 tūkst., arba 39,6 proc.), Norvegijos (1,5 tūkst., arba 10,4 proc.) ir Vokietijos (1,4 tūkst., arba 9,7 proc.). Imigravusių Lietuvos piliečių iš Jungtinės Karalystės, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 2,1 karto, iš Norvegijos ir Vokietijos – po 1,4 karto.

Pernai į šalį imigravo 81 tūkst. užsieniečių, jie sudarė 85 proc. visų imigrantų. Didžioji dalis (61,5 tūkst., arba 75,9 proc.) jų buvo Ukrainos piliečiai. Beveik kas dešimtas imigrantas buvo Baltarusijos pilietis (9,8 tūkst.), dar 2,8 tūkst. (3,5 proc.) – Rusijos piliečiai.

Daugiausia gyventojų emigravo į Ukrainą

2022 metais iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,2 tūkst. (8,7 proc.) mažiau negu 2021 metais. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 9 (2021 metais) iki 8,1.

Pernai daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą (4,7 tūkst., arba 20,4 proc.), Jungtinę Karalystę (2,8 tūkst., arba 12,2 proc.), Baltarusiją (2,7 tūkst., arba 11,7 proc.).

Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę Lietuvos piliečių skaičius, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 3,2 tūkst. (2,1 karto), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (33,3 proc.), Norvegiją – 0,6 tūkst. (23,5 proc.).

Dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus 2022 m. neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) siekė 72,4 tūkst. gyventojų:  Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių, emigravo – 23 tūkstančiai.

2022 metais į šalį grįžo 1,7 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių negu iš jos emigravo (2021 metais – 4,9 tūkst.). Pernai 70,7 tūkst. daugiau užsieniečių atvyko negu išvyko (2021 metais – 14,8 tūkst.).