Pomėgis kurti
26-erių G. Stankevičiūtė – vilnietė, su vyru auginanti penkerių ir pustrečių metų sūnus. Ji dirba apšvietimo projektuotoja, rūpinasi šeima ir namais, jei spėja – dar ir sportuoja. O laisvalaikiu užsiima kūryba.
„Kūryba mane lydėjo nuo vaikystės ir turbūt tam didžiausią įtaką turėjo mano mama, kuri siuva ir kuria rankdarbius, – pasakoja Greta. – Mokykloje per technologijų pamokas mėgau ir megzti, ir siūti, ir nerti vąšeliu. Šeštoje klasėje net esu nunėrusi palaidinę su atvira nugara, už kaklo užrišamą raišteliais. Tą palaidinę technologijų mokytoja net į parodą vežė ir labai mano kūriniu didžiavosi. Prisimenu, tais metais mokykloje gavau padėką už „Auksines rankas“. Dar su mama siūdavome prizus sporto varžyboms: pagalves, rankšluosčius, sportinės aprangos maišelius ir daug kitų daiktų. Tačiau niekada nemaniau, kad prie rankdarbių ir siuvimo kada nors gyvenime grįšiu.“
Vaikystėje pašnekovė lankė šokių pamokas, profesionaliai sportavo. Sako, moksluose buvusi labiau „tiksliukė“, tad niekad nemanė, kad yra meniška.
G. Stankevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
Sumanus pritaikymas
Tačiau šį pavasarį, internete pamačiusi, kaip užsienyje viena siuvėja siuva prisiminimų pledukus, pagalvojo, kad tai – puikus būdas išsaugoti išaugtus vaikų drabužėlius ir turėti prisiminimą iš jų vaikystės.
„Pati esu atidėjusi savo vaikų išaugtus drabužėlius ir nuolat svarstau, ar
man dar jų prireiks? Galbūt geriau kažkam juos atiduoti? Tačiau kartu ir gaila su jais išsiskirti. Tik apsikrovęs dėžėmis juk negyvensi. Nedelsdama išsitraukiau dėžes su savo vaikų išaugtais drabužėliais ir pasiuvau pirmuosius pledukus, kurie labai patiko ir man, ir aplinkiniams, o kartu sumažino nenaudojamų daiktų kiekį namuose“, – pasakoja Greta.
Vasaros pradžioje kūrėjai kilo idėja iš tų pačių nebereikalingų vaikų drabužėlių pamėginti pasiūti ir prisiminimų meškučius. Jiems pasiūti medžiagų reikia gerokai mažiau nei pledukams, tad tėveliams lengviau surinkti reikiamą kiekį drabužėlių, o kitus, jei nori, gali atiduoti tiems, kam jie dar gali pasitarnauti pagal tiesioginę paskirtį.
G. Stankevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
Prioritetas – kokybei
Kaip vyksta žaislo ar pleduko kūrimo procesas?
„Pirmiausia apžiūriu gautus drabužėlius: ar nėra kokių didelių dėmių (visgi nešiojo vaikai), kokių yra paveikslėlių (juk būtent jie tėvams kelia daugiausia prisiminimų) ir pradedu dėlioti detalių vietas, jei siūsiu meškutį, arba pjaustau kvadratėlius pledukui“, – kūrybinį procesą aiškina Greta.
Prieš susiuvant gabalėlius į vientisą gaminį, reikia priklijuoti papildomos medžiagos – flizelino, kad siuvant audiniai nesitampytų. Tada laikas siūti.
Mane labai motyvuoja mintis, kad mano kūriniai taps šeimos prisiminimų dalis, bus perduodami iš kartos į kartą.
Tiek pleduko, tiek meškučio pasiuvimas užtrunka mažiausiai 5–6 valandas ar ilgiau, priklausomai nuo drabužėlių dydžio ir kokybės, norimų akcentų. Šiame procese dirba ir rankos, ir pirštai, ir galva – be jos niekur.
„Siūdama prisiminimų pledukus ir meškučius dažniau galvoju apie vaikų tėvelius, kokios emocijos juos aplankys, kai jų rankas pasieks mano darbas, – sako kūrėja. – Kiekvienas drabužėlis turi savo istoriją, kurią stengiuosi išlaikyti. Juk mamytės drabužėlius rinko, pirko, puošė jais savo didžiausią turtą ir puikiai atsimena, kokiu smėlinuku aprengė savo ką tik gimusį naujagimį, su kuriuo šliaužtinuku jų kūdikis pirmą kartą apsivertė ant pilvo ar pradėjo šliaužti. Tad su drabužėliu elgiuosi itin atsakingai, stengiuosi perkelti kiekvieną paveiksliuką nuo drabužėlio į savo darbą, kad jis keltų šiltus prisiminimus. Prioritetą savo darbeliuose skiriu kokybei, o ne kiekybei. Mane labai motyvuoja mintis, kad mano kūriniai taps šeimos prisiminimų dalis, bus perduodami iš kartos į kartą.“
G. Stankevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
Išsaugoti, o ne išmesti
G. Stankevičiūtės kūryba – tai ne tik meistrystės įrodymas, bet ir asmeninė kelionė link tvaresnio gyvenimo. Išsaugoti vaiko drabužėlius prisiminimui, o ne išmesti – tai ne tik ekologinis, bet ir emocinis sprendimas, kuriame susipina atsakomybė už mūsų planetą ir šiltos akimirkos šeimoje.
„Su amžiumi suprantu, kad tvarumo idėjos ir kiekvieno mūsų pastangos gyventi tvariau yra svarbios mūsų planetos gerovei, – sako pašnekovė. – Dažnai iš mamos turimų audinių likučių pasisiuvame ką nors šeimai – namų tekstilės gaminių ar drabužių. Mėgstu pasikuisti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse – ten randu, kas papildytų mano spintą ar audinių lentyną. Vis rečiau perku ką nors impulsyviai, apsvarstau, ar tikrai man to reikia. Mano kuriami prisiminimų pledukai ar meškučiai yra dar vienas žingsnis tvaresnio gyvenimo link.“
Gretos jau sukurtus prisiminimų pledukus ir meškučius kiekvienas gali pamatyti socialinių tinklų paskyroje „Sky and Moon“. Ir tai, anot kūrybiškos moters, dar ne pabaiga – ateityje ji planuoja iš nebenaudojamų vaikiškų drabužėlių kurti ne tik meškučius, bet ir kitokius žaislus.
Naujausi komentarai