Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams šios Kalėdos bus itin liūdnos. Emigrantus slegia ne tik krizė – staigiai nuvertėjęs svaras sterlingų tirpdo jų santaupas. O grįžti namo nesinori – čia irgi ne pyragai.

Rekordinis svaro nuosmukis

Vien dėl smunkančio svaro sterlingų kurso lietuvių emigrantai Didžiojoje Britanijoje į Lietuvą atvyksta maždaug ketvirtadaliu plonesnėmis piniginėmis.

Dar pernai gruodį svaras sterlingų buvo vertas maždaug 4,86 lito, šiandien – vos daugiau nei 3,66 lito. Svaras sterlingų lito atžvilgiu nuvertėjo labiausiai per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją.

Lyg tyčia, didžiausią nuosmukį svaras sterlingų patiria būtent dabar, prieš pat šventes: dar šio mėnesio pradžioje jo vertė svyravo ties keturiais litais.

Prie nuvertėjusio svaro sterlingų pridėjus pasaulinės krizės padarinius britų saloms akivaizdu, kad šiemet tėvynėn grįžtantys emigrantai jau nebebus tokie turtingi kaip prieš metus.

Smunkantis svaro sterlingų kursas privertė savo valiutos patriotizmu garsėjančius britus susimąstyti, gal įvesti eurą. Svaro ir euro vertė beveik susilygino – taip pat pirmąkart istorijoje. Pastarosiomis dienomis euras kainuoja 0,92–0,95 svaro sterlingų.

Užjūrin neišvykusiems lietuviams silpnas svaras sterlingų – gera žinia. Apsiperkant internetu britų tinklalapiuose dabar galima sumokėti maždaug penktadaliu mažiau nei spalį.

Be to, pavyzdžiui, daugelis drabužių Didžiojoje Britanijoje ir taip pigesni nei Lietuvoje. Tiesa, kelionės turint tik tikslą apsipirkti – nepatartinos. Nuskristi į Londoną bus lengva, tačiau grįžti – kur kas sunkiau, mat bilietai beveik iššluoti.

Įžvelgia ir pliusų

Didžiosios Britanijos lietuviai šventes sutinka toli gražu ne optimistiškai.

"Na, nelinksma. Aišku, sunku, bet blogiausia tiems, kurie įlindę į skolas, o tarp lietuvių tokių nedaug. Tačiau norintiems grįžti į Lietuvą šventėms blogiausia žinia yra svaro sterlingų kursas", – dienraščiui sakė Birmingamo lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Hughes. Sužinojusi, kaip nuvertėjo svaras sterlingų, pašnekovė net aiktelėjo.

Pasak jos, Didžiosios Britanijos lietuviai pastaruoju metu susiduria su itin dideliu darbdavių spaudimu. "Mažina algas: jeigu nori, pasilieki, jeigu ne – eik lauk. Bet kiekvienas žiūri savo nugaros. Vis dėlto jeigu darbdaviai bando taip išsaugoti savo verslą, manau, tai yra geras dalykas", – pridūrė I.Hughes.

Tačiau tėvynė tautiečių esą nevilioja, netgi priešingai. "Laikas tikrai prastas tiems, kurie ruošiasi grįžti ar grįžo į Lietuvą. Jiems dabar turbūt labai liūdna", – svarstė pašnekovė.

Vis dėlto net tokiais laikais galima rasti ir šviesiąją pusę. "Visiems blogai, bet visi vis tiek ėjo "šopintis" ir šeštadienį, ir sekmadienį. O ir kainos kiek pakritusios – dabar galime gerti benziną. Sakiau, jeigu nebus pinigų pramogoms, sėsime į mašiną ir ilgai ilgai važinėsimės. Gamtovaizdžiai čia gražūs. Galbūt šitas "biednumas" mus suartins – kai pasidarome turtingi, visi lekiame kiekvienas sau", – optimizmo neprarado I.Hughes.

Airijoje kur kas saugiau

Negandos kamuoja ir Airijos lietuvius. Nors tautiečiai valiutų kursų svyravimo nejaučia, mat Airija – euro zonos narė, prieš pat šventes airiai ėmėsi gelbėti ties prarajos riba atsidūrusios bankų sistemos.

Vis dėlto net sunkumų krečiama Airija emigrantams atrodo saugesnė už Lietuvą. Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis sakė, esą į tėvynę lietuviai neskuba, mat jau ne vienas geresnio gyvenimo Lietuvoje toli gražu nerado.

"Lietuvoje darbų lygiai taip pat nebėra. Dar prieš pusmetį Airijoje darbo netekę tautiečiai mėgino grįžti į Lietuvą, dabar tai jau nebevyksta. Niekas nebeturi iliuzijų, kad Lietuvoje nuostabus laikas. Turiu ne vieną į Lietuvą grįžusį pažįstamą. Pavyzdžiui, viena mano pažįstama su vyru į Lietuvą išvažiavo pavasarį – iki šiol darbo neturi nei ji, nei vyras", – atsiduso A.Teišerskis.

Pasak jo, dėl bankų nacionalizacijos Airijos lietuviai nepanikuoja. Tačiau jie nerimauja dėl bendros šalies ekonominės padėties, ypač dirbantys statybose. Šiuo darbu verčiasi maždaug kas ketvirtas Airijos lietuvis vyras.

Pritrūko lėktuvų

Keliauti per šventes darosi vis sunkiau. "flyLAL" ir "airBaltic" nutraukus skrydžius į lietuvių pamėgtą Dubliną bei sumažinus papildomų skrydžių į Londoną skaičių, pradėjo trūkti bilietų.

Dėl to kai kurios įmonės priverstos atsisakyti komandiruočių, o į gimtinę grįžti nesuskubusiems emigrantams Kalėdas teks praleisti svečiose šalyse arba už bilietą namo pakloti trigubai didesnę sumą nei įprastai.

"Iki Kalėdų mūsų lėktuvai, skrendantys iš Londono, iš tikrųjų pilni, nes dauguma išeivių šventėms nori grįžti namo. Į Londoną nuskristi dar galima, vietų yra. Papildomų skrydžių nevykdysime, nes sumažėjo keleivių srautai ir matome, kad užteks ir esamų reisų", – patvirtino "airBaltic" atstovybės Lietuvoje rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė.

Londone po Naujųjų metų nereikėtų užsibūti, nes nuo sausio 12 d. bendrovė laikinai nutrauks skrydžius iš Vilniaus į Didžiosios Britanijos sostinę. Jie bus atnaujinti tik vasarą.

Iki Kalėdų laisvų vietų nebėra ir pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" lėktuvuose, skrendančiuose į Kauną. Anksčiausiai iš Londono į Kauną galima grįžti gruodžio 27 d., o iš Dublino – gruodžio 26 d. Tiesa, pigių skrydžių bendrovė tarp švenčių visai nepigi. Bilietas iš Airijos sostinės į Kauną su įskaičiuotais visais mokesčiais kainuoja per 300 eurų (1035 litai). Skrydis iš Londono kainuoja kiek pigiau, apie 100 svarų sterlingų (apie 370 litų).

Padėtis kiek geresnė "flyLAL" lėktuvuose. Gruodžio 20–24 d. vietų orlaiviuose, skrendančiuose iš Londono, dar yra. Tačiau likę tik patys brangiausi bilietai. Grįžti į Vilnių šiomis dienomis kainuotų per tūkstantį litų.

Vietų trūksta, nes šiemet abi pagrindinės Lietuvoje veikiančios skrydžių bendrovės vykdo gerokai mažiau papildomų skrydžių. Pernai "airBaltic" ir "flyLAL–Lithuanian Airlines" per žiemos šventes iš Dublino ir Londono iš viso surengė 22 papildomus skrydžius. "flyLAL" vien į Didžiosios Britanijos sostinę papildomai skrido 13 kartų. Šiemet tokių reisų nebus. Į Dubliną bendrovė žada papildomai skristi 6 kartus.

Be to, "flyLAL" nutraukė reguliariuosius skrydžius į Dubliną. Praėjusiais metais per šventes bendrovė ten skraidė tris kartus per savaitę. Šiemet bus vykdomi tik minėti 6 papildomi skrydžiai.

"airBaltic" prieš prasidedant žiemos sezonui taip pat nutraukė skrydžius iš Vilniaus į Airijos sostinę.

Taigi dabar reisu Vilnius–Dublinas skraido tik airių bendrovė "Aer Lingus".

Laura Garbatavičiūtė Down, buvusi Dublino (Airija) lietuvių bendruomenės pirmininkė, verslininkė:

Pokyčiai Airijoje labai juntami – ir skundų daug, ir su darbo vietomis ne taip lengva. Ir mums kaip smulkiesiems verslininkams smarkiai jaučiasi, kad sumažėjo biudžetai. Numatomi dar sunkesni laikai. Baisu dėl bankų – jie Airijoje labai įtakingi. Pokyčiai kelia labai daug nerimo. Ypač lietuviams – mes ne taip seniai pergyvenome bankų griūtį.

Bet tikėtina, kad galbūt pavyks rasti geriausią išeitį iš šios padėties. Lieka viltis, kad viskas bus gerai.

Krizė juntama ir kalbant apie tokius paprastus dalykus kaip apsipirkimas. Pavyzdžiui, anksčiau prieš Kalėdas Dublino centre tiesiog būdavo neįmanoma praeiti, o dabar apsiperkama kur kas mažiau.

Pasikalbame ir su grįžusiais į Lietuvą – čia nelengva. Ir lengvatos apkarpytos, ir algos nepakeltos. Nemanau, kad kas nors į Lietuvą grįžta dėl ekonominės padėties – daugiausia parvažiuojama dėl asmeninių priežasčių: ar vaikai mokyklinio amžiaus sulaukė, ar namą nori pasistatyti. Ir grįždami jie nusiteikia, kad Lietuvoje nebus paprasta. Galų gale veikia ir kultūrinis šokas: keletą metų užsienyje praleidęs lietuvis Lietuvoje iš naujo adaptuojasi, beveik kaip užsienietis.

Ta krizių krizė, manau, Airijoje bus šiek tiek mažesnė nei Lietuvoje. Bet ją pajus tikrai visi. Nebus taip, kad vieni jausis labiau nuskriausti nei kiti – kiekvieno skausmas bus pats didžiausias.

Skaičiai

Lito ir svaro santykis švenčių išvakarėse

2004 12 23 4,9790

2005 12 23 5,0846

2006 12 23 5,1427

2007 12 23 4,7657

2008 12 23 3,6635

Lietuvos banko duomenys