Juntamas susidomėjimas

„Šiandieniniame technologijų pasaulyje sudėtinga sudominti vaikus vien dėstant teoriją. Patys mokytojai taip pat džiaugiasi, kad žiniomis apie civilinę saugą dalytis atvyksta profesionalai, nes mokytojo, kurį mato kasdien, moksleiviai klauso visai kitaip nei svečių, ypač, jei jie yra uniformuoti. Šiuolaikinei kartai  lengviau sutelkti dėmesį, kai į edukaciją įtraukiamas interaktyvumas, veiksmas“, – įsitikinęs PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Edukacijose dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir mokyklos administracija bei mokytojai, kuriems civilinės saugos specialistai sumažina krūvį, perduodami žinias apie civilinę saugą, suteikia papildomos praktinės informacijos. Be to, interaktyviai pateikti faktai, anot PAGD atstovo, ilgiau išlieka atmintyje, nei tiesiog sausai dėstoma teorinė medžiaga.

„Moksleiviams, aišku, įdomiausia ir labiausiai juos žavi interaktyvioji edukacijos dalis, t. y. išvykimo krepšys ir simuliacija užsidėjus virtualiosios realybės (VR) akinius – veiklos, kuriose jie patys gali prieiti, pačiupinėti, paliesti, pajausti ar pasinerti į virtualiąj1 realybę. Tiesa, mokyklos skirtingos. Regionų vaikai yra ne tokie išrankūs, galbūt mažiau turėję patirties su VR akiniais, todėl mieliau juos dedasi, matuojasi. Bet apskritai pamoka palieka įspūdį visiems“, – pastebi D. Gurevičius.

Tikrai yra kur tobulėti ne tik moksleiviams, bet ir visiems gyventojams.

Paklaustas, ar visi moksleiviai noriai dalyvauja simuliacijoje, PAGD civilinės saugos atstovas sako: „Paprastai tikrai visi nori išbandyti šią priemonę, ir kadangi edukacijai esame susiplanavę papildomo laiko, norintiems pasiūlome  pasinerti į VR simuliaciją ir antrą kartą. Net ir mokytojus, būna, panardiname. Tiems, kurie nori, leidžiame ant pečių užsidėti ir panešioti išvykimo krepšį, moksleiviai aktyviai dalyvauja viktorinoje, spėlioja, atspėję gauna dovanų gertuves. Akcentuojame, kad tai turėtų būti pirmasis daiktas, kurį reikėtų įsidėti į išvykimo krepšį. Taip pat raginame grįžus namo pakalbėti su tėvais, nes pasiruošti nelaimėms reikia iš anksto.“

Ir nematyti daiktai

Pasak  D. Gurevičiaus, priėję prie išvykimo krepšio, moksleiviai dažniausiai klausia vieno ar kito daikto paskirties. Kai kas nėra matęs nedidelio nešiojamo radijo imtuvo, nes dažniausiai naudojamės mobiliaisiais telefonais. Moksleiviams aiškiname, kad per jį galima klausytis Lietuvos radijo ir televizijos tiesioginių transliacijų ar perspėjimų, jei nutiktų taip, kad nutrūktų interneto ryšys.

Dažnam moksleiviui nematytas daiktas išlikimo krepšyje  – ir skeltuvas ugniai įžiebti, ir elektrinis vandens šildytuvas – spiralė.

„Viena vertus, moksleiviai turi pakankamai žinių, tačiau, uždavus klausimą apie išvykimo krepšį, apie jį žino ne visi ir tikrai ne visi šeimose turi. Taip pat pasiteiravus, kodėl Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės pavadinime yra skaičius 72, o ne, tarkime, 65, kartais tekdavo „užvesti ant kelio“, kad moksleiviai suprastų, jog tai yra trys paros, kurioms kiekvienas turėtume ruoštis. Tikrai yra kur tobulėti ne tik moksleiviams, bet ir visiems gyventojams“, – sako PAGD civilinės saugos ekspertas D. Gurevičius.

Ką žinoti svarbiausia?

Į klausimą, ką svarbu žinoti moksleiviams, PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius sako: „Pirma taisyklė – ruoštis reikia iš anksto. Kitas dalykas – žinoti, kur greičiausiai ir arčiausiai galima pasislėpti. Svarbu žinoti, kur artimiausioje aplinkoje yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kur yra priedangos, kur reikia vykti evakuacijos atveju. Jaunuoliams siūlau pastudijuoti svetainę www.lt72.lt, susirasti joje žemėlapius, kitas reikiamas rekomendacijas, pasiruošti su šeima šeimos planą, turėti kiekvienam susikrovus išvykimo krepšius, žinoti, kas kokiose situacijose gali juos perspėti ir kaip reaguoti, jei nutiktų nelaimė. Visa tai daryti reikėtų iš anksto, o ne nelaimės metu."

Paklaustas, kokie būtiniausi daiktai turėtų atsidurti išgyvenimo krepšyje, civilinės saugos specialistas sako, kad gyvybiškai svarbios yra bent trys pagrindinės grupės daiktų: maistas, vanduo ir drabužiai bei avalynė, saugantys žmogaus šilumą.

„Jeigu žmogus sušals, nepadės nei vanduo, nei maistas. Apranga krepšyje turėtų atitikti sezoną, dėl to raginame jaunuolius krepšį pasitikrinti dukart per metus, kai tėvai keičia automobilio padangas – lapkritį ir balandį. Taip pat svarbus vanduo, be kurio žmogus negali išbūti kelias paras. Vandens turėtų būti ne mažiau nei 4 litrus per parą vienam žmogui. Žinoma, labai svarbu turėti maisto. O visa kita yra taip pat svarbios papildomos priemonės – asmens dokumentai, brangenybės, kurios galbūt gali būti naudojamos mainams, pasišviesti, maistui pasišildyti. Edukacijos metu rodome daug daugiau daiktų, negu turėtų būti jaunuolio krepšyje, demonstruojame suaugusiojo išvykimo krepšį, kad grįžęs namo jis apie tai, ką matė, papasakotų tėvams, klaustų, ar tėvai turi suruošę išvykimo krepšius, ar yra pasiruošę nelaimėms, nes tai nėra vieno moksleivio, o visos šeimos pasirengimo reikalas. Akcentuojame, kad nelaimės metu moksleivis išvyks ne vienas, dėl to ruoštis turi visa šeima“, – pastebi PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius.