– Žygimantai, jūs teigiate, kad jeigu gyventojai darbo dienomis nuo 22 valandos, o savaitgaliais nuo 18 valandos išjungtų internetą ir mobiliuosius duomenis, gimstamumas Lietuvoje galėtų augti. Kodėl?
– Demografams ir ekonomistams didelį susirūpinimą kelia sparčiai mažėjantis gimstamumas, kurio jau nebeįmanoma paaiškinti vien ekonominiais veiksniais, urbanizacija ar moterų teisėmis. Vis daugiau dėmesio skiriama virtualiam pasauliui. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų – žaisdami kompiuterinius žaidimus, naršydami socialiniuose tinkluose ar žiūrėdami vaizdo turinį. Tai suteikia lengvą pasitenkinimą, tačiau atima laiką iš realaus gyvenimo. Virtualiame pasaulyje šeimos nesukuriamos ir vaikai negimsta – jie gimsta tik realiame pasaulyje. Kadangi laiko realiam gyvenimui skiriama vis mažiau, vaikų skaičius taip pat mažėja. Lietuvoje gimstamumo rodiklis jau nukrito iki vieneto – tai reiškia, kad viena moteris vidutiniškai pagimdo vieną vaiką, kai populiacijos stabilumui reikia 2,1. Tai labai nerimą kelianti tendencija.
– Jūs siūlote interneto ribojimą kaip savanorišką sprendimą?
– Taip, tai turėtų būti savanoriška priemonė. Jokiu būdu nesiūlau visiems prievarta išjungti interneto. Tačiau, kaip kai kurie žmonės patys prašo apriboti savo patekimą į lošimo namus, taip ir čia būtų galima sudaryti galimybę žmogui iš anksto nuspręsti, kad, pavyzdžiui, nuo 22 valandos jam būtų išjungiamas internetas. Jei virtualus pasaulis tampa priklausomybe ir trukdo realiam gyvenimui, toks savęs ribojimas galėtų padėti. Manau, kad žmonės taptų laimingesni, o ilgainiui pagerėtų ir demografinė situacija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Apie galimą gimstamumo augimą kalbėta ir per COVID-19 pandemiją, tačiau ryškių pokyčių nematėme. Kodėl?
– Pandemijos metu gimstamumas kaip tik turėjo mažėti. Žmonės buvo izoliuoti, mažiau bendravo, nesusitiko. Vienas žmogus šeimos nesukuria. Be to, pandemijos laikotarpiu dar labiau sustiprėjo žmonių pasitraukimas į virtualų pasaulį. Tai buvo masinis procesas, iš kurio dalis žmonių iki šiol nebegrįžo, o kiti į jį tik dar labiau įsitraukė.
– Net ir tie, kurie gyveno kartu?
– Net ir tada poveikis galėjo būti priešingas. Virtualus pasaulis tapo patogesnis, paprastesnis. Yra net atvejų, kai žmonės siekia santykių su virtualiais asistentais. Jei žmogui nereikia realių santykių, natūralu, kad tokiose „šeimose“ vaikų neatsiranda.
– Ar nėra rizikos, kad išjungus internetą žmonės tiesiog labiau pyks tarpusavyje?
– Manau, kad priešingai. Esame pakankamai išsivysčiusi valstybė, žmonių lūkesčiai gerėja, visuomenė harmonizuojasi. Pyktis dažniausiai kyla tada, kai kažkas atimama prievarta, tarsi žaislas iš vaiko. Tačiau jei ribojimas yra sąmoningas ir savanoriškas pasirinkimas, efektas turėtų būti teigiamas – daugiau bendravimo, daugiau buvimo kartu ir daugiau dėmesio realiam gyvenimui.
(be temos)