Panevėžyje gyventi Lina sutiko viešai pasidalinti itin asmeniškais išgyvenimais.

Jauna moteris išsiskyrusi, augina du vaikus – 5 ir 7 metų berniukus.

„Kai dviem mano vaikams buvo nustatytas smurtas iš tėvo pusės, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir apribotos tėvo teisės“, – pasakojo panevėžietė Lina.

Mažamečiai, anot motinos, kentėjo ne kartą.  

„Vaikai grįžo iš 2 savaičių atostogų, sakė, davė per galvą, žnaibė ir stumdė“, – teigė vaikų mama.

Galiausiai teisėsauga pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nenustačius tėvo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

„Beveik po metų policija apsigalvojo, vieną mėnesį rašo, kad veika atitinka, po kelių mėnesių, kad gali būti panaikinta, nors aplinkybės nepasikeitė“, – sakė Lina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vėliau keitėsi ir teismo sprendimai – vaikai turi matytis su tėvu. Bet kaip sako mama, jie bendrauti atsisako, verkia, teko eiti pas gydytojus, sutriko miegas. O tarnybos, anot moters, tarsi negirdi, nors organizuota ir pagalba šeimai.

„Niekas nežino, kas yra ta pagalba šeimai. Tėvui buvo pasakyta vengti fizinių bausmių ir eiti pas psichologą. Man eiti pas psichologą ir vaikus vesti pas psichologą, ir laikytis teismo nutarties, skatinti bendravimą su tėvu“, – kalbėjo vaikų mama.

Negana to, moteris sako, yra nuolat verčiama skundais, jų – bent 100.

„Tėvas mėgsta rašyti pastovius skundus ir tai tęsiasi 3 metus“, – teigė Lina.

Motina sako taip pat patirianti smurtą – jį vadina instituciniu.

„Vaikų teisės inicijavo man baudą, kad aš nesilaikau teismo nutarties ir kad vaikai atsisako vykti pas tėvą“, – pasakojo vaikų mama.

Apie institucinį smurtą kalbančios specialistės įkūrusios ir organizaciją, ir prevencijos centrą, sako, – daugelis tokio smurto neatpažįsta.

„Čia nėra kaimo prasigėrusios šeimynėlės problema. Dažniausiai tokie niekur ir nesikreips. Skambina moterys išsilavinusios, protingos, medikės, teisininkės ir sako, kaip į vienus vartus“, – organizacijos „Neliečiama“ bendraįkūrėja Roberta Ažukaitė.

Vaikai grįžo iš 2 savaičių atostogų, sakė, davė per galvą, žnaibė ir stumdė.

„Turi visą laiką gaišti, įleidinėti vaiko teises, nes po eilinio skundo iš vaikų tėvo pusės, užsisuka mechanizmas. Tuomet ateina specialistai į namus įvertinti situacijos, apklausti vaikus. Kaip vaikai gali norėti matyti tėvą, kai dėdės ir tetos nuolat klausia, ar tave mušė, kaip mušė, gal vieną kartą, gal čia nieko tokio“, – kalbėjo institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centro atstovė, teisininkė Agnė Gredeckaitė.

„700 darbuotojų – reikia sumažinti aparatą“, – teigė R. Ažukaitė.

Šiuo atveju buvo kreiptasi ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atsakymas buvo pateiktas raštu:

„Atlikus tyrimą, negauta objektyvių duomenų, jog Skyriaus specialistai netinkamai atliko jiems teisės aktais priskirtas funkcijas reaguojant ir aiškinantis galimus nepilnamečių vaikų teisių ir interesų pažeidimus“.

Vaikų sergėtojai ir teisininkai sako – panašios situacijos, kai vaikai nenori bendrauti su vienu iš tėvų, nėra retos. Tačiau, ar vaikas iš tiesų gali atsisakyti bendravimo?

 „Vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti ribojimas, kai gali kelti žalą vaikui, teismai tikrai atidžiai vertina“, – tvirtino vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė.

„Norint nesilaikyti tvarkos, kuri nustatyta teismo sprendimu, reikėtų kreiptis į teismą, bet reikia abiejų šalių arba vienos kreipimosi“, – aiškino Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Nuo naujų metų vaikai turės dar daugiau pagalbos.

„Pavyko pasiekti įstatymo pokytį, kad vaikas galėtų turėti sau nepriklausomą advokatą tam tikrais atvejais, nes iki šiol, kol vaikas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, vaikui nebuvo suteikiamas advokatas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos“, – kalbėjo M. Kukaitis.

„Vaikui bus skiriamas advokatas, bet baudžiamosiose procesuose, o civiliniuose  –  nebus, tokių pakeitimų nėra“, – sakė U. Klingerė.

Vis dėl to, anot teisininkų, planuojama tvarką keisti, kad advokatas vaikui būtų skiriamas ir civilinėse bylose.