Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, o šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos neefektyviai, nes šalies įvaizdžiui formuoti išleisti 63 mln. nedavė lauktų rezultatų, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Bloga net strategija

Tokios išvados daromos VK paskelbus atlikto valstybinio audito ataskaitoje pateikiamus įvaizdžio formavimo priemonių vertinimus.

Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, "yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį formuoti pradėjusių valstybių kaimynių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse".

VK pranešime pabrėžiama, jog, auditorių nuomone, neefektyviai ir nerezultatyviai buvo panaudota 800 tūkst. litų Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti.

"Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, nes ji neatitiko Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos, o pasiūlyta pamatinė Lietuvos įvaizdžio idėja "Lietuva – tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas" buvo pernelyg bendra ir strateginės rinkodaros požiūriu nepriimtina", – rašoma VK pranešime. Kartu pabrėžiama, jog nebuvo imtasi priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų.

Mokėjo nežinia už ką

Pasak pranešimo, valstybės institucijos atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus organizavo nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos.

Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją "Lietuva – drąsi šalis", už kurią buvo sumokėta 60 tūkst. litų, tačiau koncepcijos autoriai, VK teigimu, neįvertino savo siūlymų įgyvendinimo realistiškumo, finansinių ir kitų Lietuvos galimybių.

Minėtoje koncepcijoje, be kita ko, buvo siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas.

Kontrolieriai taip pat pastebėjo, Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams buvo panaudota 1,14 mln. litų, tačiau šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, jam pirkti panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.

Siūlo baigti švaistyti

Išanalizavę ministerijų veiklą auditoriai priėjo išvadą, kad neaišku pagal kokius kriterijus vienas ar kitas priemones institucijos priskiria įvaizdžio formavimui.

Pavyzdžiui, Kultūros ministerija didžiąją dalį šalies įvaizdžiui formuoti skiriamų lėšų skyrė viešajai įstaigai "Lietuvos institutas", kuris jas naudojo ne tik Lietuvos kultūrai ir menui pristatyti užsienyje, bet ir vidaus vartotojams skirtoms priemonėms, administravimo išlaidoms, darbuotojų atlyginimams.

Kontrolieriai nurodo, kad šalyje nėra institucijos, kuri analizuotų informaciją apie įvaizdžiui kurti panaudotas lėšas ir pasiektus rezultatus.

VK rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.

Mini dažnai, bet daugiau bloguoju

Užsienio žiniasklaidoje Lietuva pernai buvo minėta dažniau, bet prastesniame kontekste nei kitos Baltijos šalys, teigiama Valstybės kontrolės (VK) ataskaitoje. Pasak auditorių, šalies žinomumas užsienyje "savaime negarantuoja teigiamos nuomonės apie šalį" – jų teigimu, būtina platinti ne bet kokią, o būtent teigiamą informaciją.

Tačiau teigiamos informacijos apie Lietuvą sklaida, anot VK, yra problemiška. VK pateikia išvadas "East West Global Index" tyrimo, kuris kas ketvirtį nagrinėja publikacijas tokiuose įtakinguose pasaulio leidiniuose ir žiniasklaidos priemonėse kaip "The Economist", "The New York Times", "The Washington Post", "The International Herald Tribune", "Time", "CNN International".

Tyrimas parodė, kad 2008 m. Lietuva iš trijų Baltijos šalių buvo minima dažniausiai, tačiau daug neigiamos informacijos sumažino jos balą ir poziciją reitinge iki prasčiausios, palyginti su Latvija ir Estija. Lietuva pasaulio žiniasklaidoje buvo minima 2701 kartą, o apie Latviją ir Estiją užsiminta beveik dukart mažiau – apie jas skelbta atitinkamai 1517 ir 1349 kartus. Tačiau vertinant teigiamą ir neigiamą informaciją apie šalį, Lietuvai tarp 200 šalių skirta 42 vieta, o Latvijai ir Estijai atiteko aukštesnės pozicijos: atitinkamai 29 ir 30. Aukštesnę poziciją (31) pagal VK pateiktus duomenis šioje skalėje užėmė ir Slovėnija, nors ji pernai užsienio žiniasklaidoje buvo paminėta beveik triskart rečiau nei Lietuva, – apie 1000 kartų. Kaimynė Lenkija pateko tarp 4 šalių, apie kurias pasaulio žiniasklaida atsiliepia geriausiai. Tiesa, ši šalis buvo minėta keturis kartus dažniau nei Lietuva – apie 11 tūkst. kartų.

Pasak VK, vienas svarbiausių šalies politinės ir ekonominės situacijos vertinimo rodiklių yra korupcijos lygis – korumpuota šalis tampa ne tokia patraukli potencialiems užsienio investuotojams. "Per pastaruosius septynerius metus mūsų šalyje korupcijos lygis beveik nesikeičia ir nematyti jokios pažangos", – teigiama ataskaitoje.